Vytį ant lietuviškų eurų monetų palankiai vertina beveik 70 % gyventojų, ketvirtadalis nuomonės neturi

Publikuota: 2014 m. kovo 12 d. trečiadienis

69 % respondentų palankiai vertina tai, kad ant lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės bus kaldinamas nacionalinis simbolis Vytis. Nepalankiai vertinančiųjų buvo 7 %, ketvirtadalis neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu šių metų pradžioje UAB „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Respondentų taip pat paprašyta nurodyti pateikto vertinimo priežastis. Daugiausia – 38 % tų, kurie Vytį ant lietuviškųjų eurų monetų vertino palankiai, teigė, kad Vytis jiems yra „lietuviškas, artimas ir savas“, 9 % apklaustųjų minėjo, kad nacionalinis simbolis atspindės mūsų šalį, lietuviškumą ir tautiškumą. Tai, kad Vytis yra mūsų valstybės herbas, o lietuviškas euras taip primins litą, įvardijo atitinkamai 8 % ir 7 % apklausos dalyvių.

Tarp neigiamo vertinimo priežasčių dažniausiai buvo minimos šios: „kam to reikia“, „eurai visoje Europos Sąjungoje turi būti vienodi“, „euras – ne Lietuvos valiuta, todėl ir lietuviškų simbolių nereikia“. Taip pat būta pavienių siūlymų ant monetų verčiau vaizduoti Vincą Kudirką ar Joną Basanavičių.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – savita, skirtinga (nacionalinė pusė). Eurų banknotai visoje Europos Sąjungoje vienodi.

Ant Lietuvos išleistų apyvartinių eurų monetų bus trys vaizdai su Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu, juos sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Pirmuosius 2015 m. laidos eurų su lietuviška puse technologinius pavyzdžius UAB Lietuvos monetų kalykla turėtų nukaldinti jau šį pavasarį.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »