18 proc. elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami

Publikuota: 2017 m. liepos 13 d. ketvirtadienis

 

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi – „o gal prireiks“. Dažniausiai nebeprireikia ir nenaudojama įranga tampa elektronikos atliekomis, kurias kartais elektronikos surinkėjams tenka išvežti net ir apsamanojusias. Norą išsaugoti nebereikalingus daiktus paprastai paaiškina psichologas – tokiu būdu siekiama jaustis saugiu. Visgi, saugumo jausmas, pasak psichologo, fiktyvus, o daiktų atsikratymas ne tik svarbus gerai psichologinei savijautai, bet ir gali paskatinti teigiamus pokyčius gyvenime.

Saugumo jausmas – tik fikcija

Psichologas Julius Tilvikas pasakoja, kad namuose laikomas didelis daiktų kiekis gali sukurti įsitikinimą, kad žmogus yra pajėgus kontroliuoti visas kritinius atvejus gyvenime: darbe, konfliktuose su artimaisiais ir pan. Nebenaudojami daiktai saugomi atvejui „o jeigu prireiks“ ir tai reiškia ne ką kita kaip norą būti pasiruošusiam bet kokiai situacijai. „Tiesa, noras jaustis saugiu – tik viena iš priežasčių, motyvuojančių daiktus kaupti. Skirtis su jais taip pat gali būti sudėtinga dėl sentimentų, teigiamų prisiminimų apie su daiktu susijusius asmenis, įvykius, pasiekimus, neišsipildžiusias svajones ir pan. O kartais noras kaupti daiktus tiesiog gali būti iš tėvų perimtas elgesio modelis“, – teigia J. Tilvikas.

Tai, ar atsisveikinti su nereikalingais daiktais žmogui yra sudėtinga ar ne, priklauso ir nuo asmeninės patirties. Pavyzdžiui, vyresnės kartos gyventojai, patyrę, kas yra sunkmetis, krizė, karas ar nepriteklius yra linkę daiktus saugoti, net sugedusių lengva ranka neišmeta, bando juos sutaisyti ar naudoja ne pagal paskirtį. Tuo tarpu jaunesnės kartos, kurioms įsigyti naują daiktą yra labiau pinigų, o ne deficito problema, nereikalingais daiktais atsikrato lengviau. Išmetami netgi geri daiktai ir kyla ekologinės problemos dėl pernelyg didelio vartotojiškumo.

Pasak psichologo, iliuzija, kad daiktai tikslingai saugomi ateičiai tėra beprasmiškas kaupimas, o kartais net ir praradimas. Sukauptų daiktų atsikratymas gali atnešti nemažai teigiamų pojūčių ar net pamatą didesniems pokyčiams gyvenime: „Neretai tai išlaisvina ir paskatina imtis ne vien atsikratymo daiktais, bet ir senais, nenaudingais įpročiais. Atsikratant senienų gali pavykti išsilaisvinti iš praeities, atsiverti naujoms galimybėms, galiausiai – mokytis disciplinos“, – pastebi psichologas J Tilvikas. Jis atkreipia dėmesį, kad net priėmus sprendimą išmesti nereikalingus daiktus, tai padaryti gali būti labai sunku. Drąsiausiems rekomenduojama daiktų atsikratyti vienu ypu, tačiau tinkamas kelias tai daryti ir nuosekliai: pirmą savaitę galima atsisakyti vieno daikto per dieną, kitą savaitę – kasdien po du, trečią – po tris. Taip išsiugdomas įprotis nelaikyti nereikalingų daiktų namuose.

Veikiančius prietaisus ragina atiduoti, o beviltiškais atsikratyti

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA), kuri iš gyventojų ir įmonių nemokamai išveža stambiagabarites elektronikos atliekas, o smulkiajai išmesti yra įrengusi daugiau kaip 4 tūkst. vietų  visoje Lietuvoje, direktorius Linas Ivanauskas pasakoja, kad gyventojai atsisako tiek dar veikiančios, tiek akivaizdžiai ilgai laikytos, net apsamanojusios technikos. „Kaupti elektronikos atliekas nerekomenduojama ne tik dėl to, kad ji užgriozdina namus. Netinkamomis sąlygomis laikoma elektronikos atlieka gali kelti pavojų. Pavyzdžiui, ilgą laiką aukštesnėje temperatūroje laikomo telefono baterija gali pradėti tekėti, išsipūsti ar net sprogti. Juo labiau nereikėtų nebenaudojamų stambių elektronikos prietaisų (pvz., šaldytuvų, skalbyklių, kaitlenčių ir pan.) laikyti lauke. Jeigu šie prietaisai paliekami irti gamtoje, elektronikos prietaisuose esantys sunkieji metalai tokie kaip gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas ar pan., patenka į žemės gruntą ir per vandenį grįžta žmonėms ir gyvūnams“, – galimas grėsmes įvardijo L. Ivanauskas.

Jeigu elektroninis prietaisas yra dar tinkamas naudoti ir yra kam jį atiduoti – rekomenduojama taip ir padaryti. „Pasaulyje vis aktyviau gyventojai skatinami nebereikalingus prietaisus perduoti antriniam naudojimui – parduoti arba dovanoti. Tai sveikintina iš ekologinės perspektyvos, nes tausojami gamtos ištekliai“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kokią ateitį pranašauja „Microsoft“

„Microsoft“ Tyrimų skyriaus darbuotojai prognozuoja, kad per artimiausius dešimt metų išnyks paieškos laukelis, naudojamas interneto puslapiuose, o virtualioji realybė taps neatsiejama nuo realybės. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ pajamos iš paslaugų išaugo

Pajamos iš „Cisco Systems Inc.“ teikiamų paslaugų išaugo 7,5 proc. Daugiausia paslaugų sudarė tinklo įrangos atnaujinimo darbai, taip pat įsigytos įrangos priežiūra. skaityti »

IRT studentai Europos Sąjungos lyderiams įteikė „Skaitmeninės Europos manifestą“

74-ių informacinių ir technologijų studentų grupė iš visos Europos parengė ir Europos Sąjungos lyderiams pristatė „Rytojaus skaitmeninės Europos manifestą“ (angl. Manifesto for the Digital Europe of Tomorrow). skaityti »

Pasaulinėje informacinių technologijų ataskaitoje Lietuva užima 29-ą vietą

Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje Pasaulinėje informacinių technologijų ataskaitoje, kurioje skelbiamas Įtinklinto pasirengimo indeksas, įvertinantis valstybių galimybes išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų potencialą, 2016 m. Lietuva, surinkusi 4,9 taško iš 7 galimų, užima 29-ą vietą tarp 139 pasaulio valstybių. skaityti »

„Dell Technologies“ ištyrė įmonių pasirengimą skaitmeninei revoliucijai

Skaitmeninės technologijos ne tik negrįžtamai keičia visas veiklos sritis – kaip mes gyvename, dirbame ir bendraujame, bet ir diktuoja pokyčių kryptį verslui bei ištisiems pramonės sektoriams. skaityti »

E. sveikata – greita, patogu ir paprasta

Nuo 2016 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos pradėjo naudoti sukurtus e. sveikatos sprendimus, t. y. įstaigų informacines sistemas kartu su centrine e. sveikatos informacine sistema (ESPBI IS). skaityti »

Lietuva – viena iš debesų kompiuterijos naudojimo lyderių

Lietuvos verslas itin sparčiai pritaiko debesų kompiuterijos sprendimus savo veiklai. Tarp 15 Centrinės ir Rytų Europos šalių Lietuvos bendrovės yra pirmajame trejetuke pagal tai, kokią dalį jų versle užima debesų kompiuterijos sprendimai. skaityti »

Lietuvos moksleiviai į virtualią realybę kels žymiausius Baltijos kaimynių objektus

Gebėjimas programuoti gali padėti ne tik profesinėje karjeroje, bet ir sprendžiant problemas bei ieškant sprendimų gyvenime. skaityti »

Kuo skiriamės nuo kaimynų, pirkdami naują išmanųjį?

Net 81 proc. Lietuvos gyventojų šiuo metu naudojamą išmanųjį telefoną įsigijo ne seniau nei prieš dvejus metus – rodo rinkos tyrimas. skaityti »

RRT skelbia išankstinius elektroninių ryšių rinkos 2016 m. III ketvirčio duomenis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2016 m. III ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. skaityti »