Kaip teigia analitikai, per paskutiniuosius dvejus metus interneto plėtros rodikliai gerokai išaugo visose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Kaip teigia analitikai, per paskutiniuosius dvejus metus interneto plėtros rodikliai gerokai išaugo visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Priklausomai nuo valstybės, minėtu periodu jie padidėjo nuo 3 iki 18 proc. Tai 2009 metų lapkritį ir gruodį „Eurobarometer“ atlikto tyrimo duomenys, kurie buvo lyginami su 2007 metų duomenimis. Tuomet internetu naudojosi 49 proc. namų ūkių Europoje.
Interneto plėtra skirtingose ES šalyse priklauso nuo asmeninių kompiuterių turėtojų skaičiaus. Aukščiausi rodikliai užfiksuoti Nyderlanduose (internetu naudojasi 89 proc. namų ūkių), Danijoje ir Švedijoje (85 proc.), o mažiausi – Bulgarijoje (25 proc.) ir Rumunijoje (31 proc.).
Kalbant apie asmeninius kompiuterius, tai juos turi 64 proc. Europos namų ūkių. Vidutiniškai šis rodiklis ES per dvejus metus išaugo 7 proc. Kompiuterių paplitimas ES valstybėse panašus kaip ir interneto – pirmauja Nyderlandai (92 proc.), Danija (87 proc.) ir Švedija (87 proc.), o paskutines vietas užima Bulgarija (37 proc.) ir Rumunija (42 proc.).
Ekspertai pastebi, jog sparčiai plinta ir plačiajuostis internetas – šiuo metu jį turi 48 proc. namų ūkių. Labiausiai plačiajuostis internetas paplitęs Airijoje – per dvejus metus čia jo populiarumas išaugo 34 proc. Vidutiniškai Europoje plačiajuosčio interneto ir paslaugos „Triple Play“ naudotojų skaičius 2007 metais išaugo 9 proc.
Didžioji dalis ES gyventojų naudojasi ADSL prisijungimu (62 proc.). Kabeliniais tinklais naudojasi 15 proc. prie interneto prijungtų namų ūkių. Beje, tokiose šalyse, kaip Bulgarija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija ir Slovakija, prijungimas prie interneto kabeliais kur kas populiaresnis nei ADSL.
Dauguma tų, kurie iki šiol dar neperėjo prie plačiajuosčio interneto, teigė, jog yra patenkinti ryšio sparta, o kita dalis sakė apie tai nesusimąsčiusi.
Prieigos prie interneto vis dar neturi 43 proc. ES namų ūkių. Didžioji dalis (58 proc.) neprisijungė prie interneto, nes niekas juo nesinaudoja. Dar 19 proc. kaip priežastį, kodėl neturi interneto, įvardijo aukštas kainas. Trečdalis apklaustųjų teigia, jog jų netenkina interneto greitis ir kokybė, o 24 proc. kaip priežastį įvardijo apskritai netinkamą operatoriaus darbą. Dažniausiai minimos problemos – tai staigus greičio sumažėjimas arba trūkinėjantis ryšys.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog kas penktas naudotojas susidūrė su problema, kai tiekėjas blokavo prieigą prie vieno ar kito šaltinio. Be to, nustatyta, kad socialiniai tinklai „Twitter“ ir „Facebook“ labai populiarūs tarp Europos gyventojų – apie 35 proc. apklaustųjų naudojasi mažiausiai bent vienu tokiu puslapiu.
Prieigą prie fiksuotojo telefono ryšio turi 98 proc. Europos namų ūkių, o mobiliojo ryšio – 87 proc.