Neseniai pasaulį sukrėtusi „PlayStation“ naudotojų duomenų vagystė jau pateko į žymiausių įsilaužėlių atakų sąrašą. Šio sąrašo pirmosiose penkiose vietose – įžūliausios pastarojo meto programišių atakos.

Penktoje vietoje – 2003 metais įvykęs atvejis, kai vieno didžiausio pasaulyje mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo „T-Mobile“ darbuotojai pavogė informaciją iš kompanijos duomenų bazės. Pasisavintą informaciją – per 150 milijonų bendrovės klientų visame pasaulyje duomenys – korumpuoti darbuotojai ketino parduoti rinkodaros bendrovėms. Po šio analogų neturinčio skandalo buvo atkreiptas dėmesys į klientų duomenų apsaugos įstatymų pažeidimų sugriežtinimą.

2007 metais Leiboristų partija atsidūrė labai nepatogioje situacijoje, kai turėjo aiškintis parlamentui dėl prarastų visų vaiko pašalpų duomenų su 25 milijonų britų asmenine informacija. Už tai atsakinga institucija šiuos duomenis išsiuntė neregistruotu paštu dviem neužkoduotais CD diskais. Šis atvejis – ketvirtoje sąrašo vietoje.

Trečioje vietoje – 2009 metais įvykdytas išpuolis prieš Naujojo Džersio „Heartland Payment Systems“, besiverčiančios mokesčių valdymu, duomenų bazę. Įsilaužėlių grupė, kuriai vadovavo Alberto Gonzalez, pavogė iš kompanijos 10 milijonų amerikiečių kreditinių kortelių duomenų, kurias ketino parduoti juodojoje rinkoje.

Įsilaužimas į didžiausios pasaulyje rinkodaros kompanijos „Epsilon“ duomenų bazę pateko į antrąją šio sąrašo vietą. Įsilaužėliai pavogė daugybės žmonių ir garsių kompanijų elektroninių adresų. Nors pavogti tik pavadinimai, tačiau šis atvejis – neturi precedentų iki šiol.

O pirmoje vietoje atsidūrė to paties Alberto Gonzalez vadovaujama gauja, kuri pavogė JAV gyventojų kreditinių, debetinių kortelių, čekių, vairuotojų pažymėjimų ir net socialinio draudimo duomenis, kuriuos gauja pasisavino per nesaugų belaidį interneto ryšį. Daugiau nei 45 milijonai gyventojų prarado svarbius asmeninius duomenis.