Interaktyvieji ekranai veržiasi į kasdienybę

Publikuota: 2013 m. balandžio 29 d. pirmadienis

Pasaulyje populiarėja elektronikos prietaisai su jutikliniais ir interaktyviaisiais ekranais. Interaktyvieji ekranai ir lentos vis dažniau naudojamos įmonių rengiamose prezentacijose bei įkurdinamos lavinimo įstaigose. Ši tendencija vyrauja ir Baltijos šalyse.

Didžiosios Britanijos tyrimų ir konsultacijų kompanijos „Futuresource Consulting“ duomenimis, 2012 m. pasaulyje vien verslo ir mokymo sektoriai įsigijo 1 mln. interaktyviųjų ekranų ir interaktyviųjų lentų – tai15 proc. daugiau nei 2011 m. Prognozuojama, kad interaktyviųjų ekranų bei lentų pardavimai turėtų nuolat augti ir 2017 m. pasaulyje šių prietaisų turėtų būti parduota apie 1,16 mln.

„Futuresource Consulting“ atkreipia dėmesį, kad prekyba interaktyviaisiais ekranais ir lentomis atskiruose regionuose skiriasi. Azijoje didžiausias šių prietaisų pardavimo šuolis – apie 70 proc., palyginti su 2011 m. Daugiausiai interaktyviųjų ekranų ir lentų pernai įsigijo Kinija ir Indija. Europoje augimas gerokai mažesnis – 24 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose visai kita tendencija – čia 2012 m. interaktyviųjų ekranų ir lentų pardavimas krito 27 proc. Manoma, kad taip nutiko, nes daugelis įstaigų šiuos prietaisus įsigijo anksčiau ir kol kas nemato poreikio atnaujinti techniką. Interaktyviųjų lentų ir ekranų pardavimą taip pat lėtina planšetinių kompiuterių pardavimas – per praėjusius metus visame pasaulyje mokymo įstaigos įsigijo apie 3 mln. planšetinių kompiuterių.

Plačios panaudojimo galimybės

Nuo 1982-ųjų, kai jutiklinis ekranas pirmą kartą panaudotas „Apollo“ kompiuteryje, liečiamasis ekranas ėmė vis labiau įsigalėti įvairiose gyvenimo srityse. Paprastas ir patogus valdymas lėmė, kad interaktyvieji jutikliniai ekranai „apsigyveno“ ne tik planšetiniuose kompiuteriuose, bet ir interaktyviuosiuose stenduose prekybos vietose, muziejuose, automobiliuose, stalo žaidimų lentose ir t. t. Dabar pasinaudojus jutikliniais ekranais daugelio užsienio šalių prekybos centrų prieigose ar elektroninės prekybos turguose galima įsigyti prekių net neužsukus į parduotuvių vidų – užtenka vitrinoje esančiame monitoriuje atlikti operacijas ir pirkinys – jau tavo.

Didelės įstrižainės interaktyvūs jutikliniai ekranai praverčia konferencijose, prekybos vietose, gydymo, mokymo įstaigose ir kt.

Mėgiami Estijos darželiuose

Pasak bendrovės „Biuro pasaulis“ technikos projektų direktoriaus Dainiaus Slučkos, susidomėjimas interaktyviaisiais ekranais ir lentomis auga ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse.

Siekdama patenkinti pirkėjų pageidavimus, www.elektromedia.lt Lietuvoje pirmą kartą pristatė 55 colių įstrižainės interaktyvųjį ekraną „Seewo“. Jis vienu metu geba atlikti projektoriaus, televizoriaus, interaktyviosios lentos ir kompiuterio funkcijas.

„Estijoje šiuos ekranus įsigyja ne tik prezentacijas rengiančios įmonės, bet ir mokyklos, vaikų darželiai. Šie ekranai skatina vaikų kūrybiškumą, nes ant jų galima piešti, žaisti žaidimus, mokytis, žiūrėti filmukus“, – kalbėjo D. Slučka.

„Seewo“ ekranų įstrižainė – 55–70 colių (140–178 cm). Į ekraną galima integruoti modulį su i5 procesoriumi ir 1TB dydžio kietuoju disku, pagal pageidavimą instaliuojama programinė įranga, dažniausiai – „Windows 8“. Prie ekrano galima projungti nešiojamąjį ar planšetinį kompiuterį, todėl vidinis kompiuteris nėra būtinas. Interaktyvusis ekranas rankos ar rašiklio judesius ant paviršiaus atkartoja „Infrared“ jutikliais. Interaktyviojo „Seewo“ ekrano kaina – nuo 10 300 Lt.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Žaidimų konsolės siekia naujo statuso

Prieš dešimtį metų daugelis kompiuterinius žaidimus kritikavo dėl jų neigiamos įtakos laikysenai, socialinės izoliacijos ar net sukeliamos drepresijos. Šiandien naujosios kartos konsolė nebėra tik žaidimų kompiuteris, prijungtas prie televizoriaus, bet išsikovoja virtualaus sporto trenerio ir šeimos „laisvalaikio centro“ statusą. skaityti »

Muziejuose – naujos elektroninės paslaugos

Šiemet, užsukus į daugelio nacionalinių ir respublikinių muziejų ekspozicijas, žvilgsnį jau patraukia eksponatus žymintys QR kodų ženklai. skaityti »

Kuriamos elektroninės lietuvių kalbos paslaugos

Nuo 2012 metų Vytauto Didžiojo universitetas su partneriu Kauno technologijos universitetu įgyvendina projektą „Lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės sistema tekstynui, lietuviškam internetui ir viešojo sektoriaus taikymams“. skaityti »

Finansiniai 2013 metai „LG Electronics“ buvo sėkmingi

„LG Electronics“ (LG) paskelbė apie išaugusius 2013 m. rezultatus – kompanijos pajamos siekė 53,10 mlrd., o grynasis pelnas – 203,65 mln. JAV dolerių skaityti »

Ateitis priklauso programų inžinieriams

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), reaguodamas į kintančius rinkos poreikius bei sparčiai didėjantį atotrūkį tarp kvalifikuotų informacinių technologijų (IT) specialistų paklausos ir pasiūlos, jau šiemet stojantiesiems pasiūlys programų inžinerijos studijas. skaityti »

Kaip gimsta garsas: „Samsung“ garsų laboratorija

Sulaukėte žinutės? Įsijungėte telefoną ar jį išjungėte? Visa tai atpažįstate iš pyptelėjimų – ilgesnių ar trumpesnių garsų junginių. skaityti »

„LG G Flex“ lenktu ekranu į Lietuvą atkeliaus kitą mėnesį

Jau kitą mėnesį Europos rinkoje bus pristatytas „LG Electronics“ (LG) unikalus telefonas „G Flex“, pirmasis pasaulyje lenktu korpusu ir ekranu. skaityti »

„Huawei“ pardavimo apimtys 2013 m. augo 11,6 proc.

Pasaulinė informacinių ir ryšio technologijų sprendimų tiekėja „Huawei“ šią savaitę paskelbė neaudituotus 2013 metų finansinės veiklos rezultatus. skaityti »

„Deloitte“ prognozės technologijų ir telekomunikacijų sektoriui 2014-iems metams

Sausio viduryje audito ir konsultacijų bendrovė „Deloitte“ jau tryliktą kartą paskelbė pasaulines technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų prognozes. skaityti »

„CES 2014“: vyriausybėms taupyti ir padidinti pajamas gali padėti „visa apimantis internetas“

Naujajame „Cisco“ tyrime atskleidžiama, kad vyriausybės, pasinaudojusios „visa apimančio interneto“ (angl. Internet of Everything, toliau - IoE) teikiamomis galimybėmis, uždirbs 4,6 trilijonus dolerių – vien miestuose įdiegus išmaniąsias technologijas per dešimt metų galima uždirbti 1,9 trilijonus dolerių. skaityti »