Tėvai nepaliauja stebėtis, kokie imlūs naujosioms technologijoms yra jų vaikai – vos kelių mėnesių mažyliai jau suvokia planšetinio kompiuterio valdymą, o kiek paaugę moka parsisiųsti ir įsidiegti telefone žaidimus bei pasileisti mėgstamus animacinius filmukus. Psichologė Asta Petrulienė pažymi, kad neretai vaiko technologinį išprusimą tėvai stabdo bijodami galimų grėsmių – kad vaikas nemokės žaisti įprastais žaislais, skaityti popierinių knygų, o ne internetinės dėlionės jų nesudomins. Išvengti šiuolaikinių technologijų darosi vis sunkiau, tačiau to daryti ir nereikėtų, daug svarbiau išmokyti vaiką išmanaus, saugaus ir atsakingo naudojimosi kompiuteriu.

Plečiantis išmaniųjų įrenginių asortimentui, didėja ir jų tikslinės auditorijos ratas: jei anksčiau kompiuterio valdymui buvo reikalingos neblogos IT žinios, šiuo metu kuriamus įrenginius siekiama pritaikyti kuo platesniam, tik pagrindinių technologinių žinių turinčiam, vartotojų ratui. Taip ir senjorai, ir ikimokyklinukai atranda sau tinkamus gaminius, kurie yra kompaktiško dydžio, tačiau atlieka daugybę reikalingų funkcijų. Augantys Z kartos vaikai seka naujoves, domisi tendencijomis ir reikalauja vis naujų išmanesnių gaminių, tad, nors atrodo, kad rinka jau prisotinta ir beveik kiekvienas namų ūkis turi kompiuterį, o žmogus – mobilųjį telefoną, išmaniųjų įrenginių pardavimai tebekyla. Tampa įprasta, kad šeimoje neapsiribojama vienu prietaisu, dažnai kiekvienam šeimos nariui perkamas atskiras stalinis, nešiojamas kompiuteris ar bent išmanusis telefonas. Didesniu iššūkiu tampa ne įrenginio įperkamumas, o galėjimas išsirinkti tinkamiausią variantą ir juo atsakingai naudotis.

Naujų mokslo metų pradžia yra puiki proga pasiruošti mokyklai, kuomet įsigyjama ne tik sąsiuvinių ar kanceliarijos priemonių, bet ir nešiojamų ar planšetinių kompiuterių. Nors kompiuteris vis dažniau naudojamas mokymosi tikslais, vaikai išnaudoja ir kitas įvairias jo funkcijas. Psichologė Asta Petrulienė siūlo su vaiku iš anksto aptarti išmaniojo įrenginio naudojimo taisykles – kokiomis programomis ir kiek laiko vaikas galės naudotis. Anot jos, dažnai tėvai patys pasitelkia išmaniąsias technologijas, pavyzdžiui, naudojimosi kompiuteriu laiko kontrolei naudoja slaptažodžius, tačiau toks sprendimas nedidina vaiko sąmoningumo – reikėtų skatinti vaiką laikytis susitarimų, vis primenant juos, koreguojant, pagiriant už taisyklių laikymąsi.

Psichologė pastebi, kad paaugliai yra linkę virtualybėje turėti atskirą gyvenimą, taip pat jiems labai svarbi bendraamžių nuomonė. „Paaugliai, rinkdamiesi kompiuterį ar išmanųjį telefoną, būna labai specifiški, jie žino ko nori, tačiau nevertėtų nei aklai paklusti paauglio reikalavimams, nei priešintis – reikia kalbėti argumentuotai. Visada atsiras bendraamžių, kurie turės brangesnių, vertingesnių daiktų, todėl neverta lygiuotis į kitus. Čia jau kalbame apie vaiko sąmoningumo, esminių vertybių ugdymą“, – teigia A. Petrulienė. Ji pažymi, kad renkantis įrenginį, pirmiausia reikėtų apsibrėžti, kam jis bus naudojamas, kokios funkcijos reikalingos – skambinimo, informacijos paieškos, vietos nustatymo, fotografavimo, muzikos klausymo, įvairių programėlių, žaidimų naudojimo ir panašiai.

Keletas kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, renkant vaikui išmanųjį įrenginį.

1. Vaiko amžius

Renkantis įrenginį svarbu kalbėti su vaiku. Su pradinuku galite susitarti, pasiūlę jam pasirinkti vieną iš 2 modelių, kurie pagal kainos ir kokybės santykį atrodo tinkamiausi vaikui. Paaugliai dažnai žino, kokio modelio nori, kad juo galėtų pasipuikuoti prieš bendraamžius, tačiau iš anksto argumentuotai aptarę, drauge galite išsirinkti modelį, kurį šeima gali sau leisti. Mažesniems vaikams svarbu mobilumas, todėl geriau rinktis lengvesnį prietaisą – planšetinį ar mažesnės įstrižainės nešiojamą kompiuterį, vyresnieji gali turėti du įrenginius – galingesnį kompiuterį darbui namuose bei išmanųjį telefoną.

2. Kas ir kaip užsiims su vaiku

Svarbu ne tik riboti jauno amžiaus vaikų laiką prie ekrano, bet ir tai, ką bei kaip vaikas žiūri. Žinoma, norint ramaus laiko sau, galima pasodinti vaiką priešais ekraną ar įbrukti jam išmanųjį telefoną, bet naudos iš tokio technologijų naudojimo bus maža. Tėvai turėtų žiūrėti, žaisti kartu su vaikais, kad galėtų aptarti turinį, atsakyti į vaikams kylančius klausimus, paaiškinti. Taip praleidžiamas ne tik prasmingas laikas kartu, bet ir vyksta mokymosi procesas – šiuo atveju tai galėtų būti namų kompiuteris didesnės įstrižainės ekranu.

3. Poreikiai ir galimybės

kiekvienas brangesnis pirkinys kelia ir biudžeto klausimą: įsivertinkite, ar kompiuterį, išmanųjį įrenginį tikitės naudoti bent ketverius metus, ar galėsite sau leisti atnaujinti įrenginį jau po metų ar dviejų. Kalbant apie įrenginio vertę, taip pat pamąstykite, ar saugiai jausitės, jei vaikas su savimi nešiosis brangų daiktą. Žinoma, saugumo visada suteikia specialūs krepšiai, kuprinės, dėklai. Be to, egzistuoja ne tik technologinis, bet ir moralinis nusidėvėjimas, tad sutarkite su vaiku, kokiomis sąlygomis jis gali tikėtis naujo kompiuterio ar išmaniojo.

4. Programinė įranga.

Išmaniuosiuose įrenginiuose veikia trys pagrindinės operacinės sistemos, kurios yra gana skirtingos: vyresniajai kartai puikiai pažįstama „Windows“, „iOS“ sistema, veikianti „Apple“ firmos produktuose, bei „Android“ – nemokama populiariausia išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių sistema pasaulyje. Pasirinkus operacinę sistemą, svarbu, kad vaikai galėtų iškart naudotis jiems pritaikytomis programomis – saugia ir intuityvia interneto naršykle, veiktų piešimo ir teksto rašymo programos, enciklopedija ir kt.