Darbo rinkos prognozės, vertinant 10–15 metų į priekį, didžiuliu greičiu ir toliau įtvirtina vieną svarbią kryptį – technologijas. Jos taps pagrindu tiek daugelyje verslo sričių – viskas bus dar labiau optimizuojama, analizuojama, programuojama bei reikalaus technologinių žinių, tiek asmeniniame gyvenime. Šiuo metu Lietuvos IT sektoriuje labiausiai trūksta programuotojų, kompiuterių sistemų analitikų bei programinės įrangos testuotojų.

Pasak Europarlamentaro ir technologijų entuziasto Antano Guogos, šalyje šiuo metu fiksuojamas vidutiniškai dvigubai mažesnis programuotojų skaičius nei Europos Sąjungoje, kai tuo tarpu Estija turi net tris kartus daugiau programuotojų nei Lietuva. Skaičiuojama, kad šios kvalifikacijos specialistų trūkumas iki 2020 m. išaugs iki rekordinio skaičiaus – 83 proc., tad šalyje trūks net apie 11 tūkst. IT specialistų.

„Būdamas septynerių aš auginau pomidorus, o dabartinė ir dar ateinančios kartos – programuos. Netolimoje ateityje, kaip dar vieną užsienio kalbą, teks mokėti ir kažkokį kodą. Švietimas yra labai svarbu – tai mūsų status quo, tačiau mokytis niekada nėra per vėlu, nesvarbu, ar tau 7, 17, 27, ar 47 metai ir daugiau: svarbiausia prisitaikyti prie darbo rinkos diktuojamų sąlygų, – dalijasi mintimis A. Guoga. – Mano patirtis rodo tą patį – 2000-aisiais dirbau Honkonge, investuodavau pinigus, tada vieną dieną viską praradau ir įsiskolinau, tačiau prisitaikęs prie rinkos situacijos atsitiesiau. Lietuvoje pradėjau rinkti komandą internetinėms svetainėms kurti – suprogramavome naują pokerio naujienų platformą, kurios vertė dabar siekia keliasdešimt milijonų eurų.“

IT rinkos specialistai taip pat pabrėžia – technologinis raštingumas ateityje bus privalomas. „Programavimas iš esmės yra gana „jauna“, neskaitant mašininio programavimo, specialybė, tad su laiku natūraliai kis ir amžiaus grupės. Pastaruosius keletą metų matome besikeičiančią situaciją, kai įvairių kvalifikacijų žmonės pereina į programavimo ir kitas IT sritis – ieškoma užtikrintos darbo vietos, kur dažnai žadamas aukštas atlygis, – sako programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje įkūrėja Julija Rimšelė. – Tikėtina, kad per ateinančius 5–7 metus susidursime nebe su didelio nedarbo situacija, bet su darbo jėgos perskirstymo problema – globaliu mastu darbo rinkoje mūsų laukia persikvalifikavimo dešimtmečiai. Tuo pačiu keliame klausimą – ar įmanoma turėti ilgalaikį karjeros planą, kai technologijų galimybės auga greičiau, nei mes spėsime jas pasivyti?“

Prognozuojama, kad „nesaugiausi“ darbai, turintys 97–99 proc. tikimybę būti automatizuoti, yra telemarketingo specialistų bei prekybos centrų pardavėjų pozicijos, tuo tarpu kitose srityse automatizavimas padiktuos būtinybę darbuotojui būti technologiškai išprususiam, norint „įgalinti“ robotus dirbti.

A. Guogos patarimai, kaip pradėti kurti „tech“ karjerą ar verslą.

Žinios. „Kai sukaupi žinias – esi turtingas, o programavimo žinios šiandien ir rytoj bus reikalingos visiems. IT specialistai nebėra tik grynieji programuotojai – programavimo žinių reikia ir dizaineriams, pardavimo ar SEO specialistams, ir projektų vadovams, rinkodaristams, kadangi eidama link bendro tikslo komanda turi susikalbėti. Moderniame pasaulyje be minimalių technologinių žinių išgyventi bus sunku – mūsų laukia tokios naujos specialybės, kaip atminties papildymo chirurgai, dirbtinio intelekto inžinieriai ar, pavyzdžiui, hologramos darbo vietoje“, – dalijasi A. Guoga.

Atrasti sritį ir išspręsti problemą. Kiekvienas verslas, įrankis, mobilioji aplikacija, kompiuterinis žaidimas ar restoranas turi spręsti problemą – linksminti, gaminti maistą ar net pardavinėti pomidorus taip, kaip nori modernus vartotojas. Tad šiandien nereikia žmonių, kurie turi tik standartinių mokslų žinių – reikalingos asmenybės su būtinomis pagrindinėmis bazinėmis žiniomis ir išskirtine veikla, kuri išspręs problemą. Ir laimės tie, kurie vartotojo problemą išspręs ne senoje, o naujoje aplinkoje.

Užtikrinti gerą turinį ir mąstyti globaliai. Galima vieną po kito vardyti tarptautiniu mastu sėkmingus lietuviškus projektus – „Bored Panda“, „Vinted“, „Filippo Loreti“, „Transfer Go“ ir kt. Visi jie, kad atsirastų bei taptų sėkmingais, įvaldė skaitmeninės rinkos sąlygas – technologinį raštingumą bei gerą turinį, be to, sprendžia problemas. „Esmė – mąstyti globaliai, negalima mąstyti lietuviškai“, – pabrėžia A. Guoga.