Kompanija „Google“ uždaro ryšio paslaugą „Wave“

Publikuota: 2012 m. balandžio 30 d. pirmadienis

Interneto bendrovė „Google“ pirmadienį uždaro ryšio paslaugą „Google Wave“, skirtą bendrauti ir keistis failais.

Paslauga „Google Wave“ paleista 2009-ųjų gegužę, o atvirai užsiregistruoti buvo galima tik po metų – nuo 2010 metų gegužės. Tačiau jau 2010-ųjų rugpjūtį kompanija paskelbė nutraukianti paslaugos kūrimą ir pasiūlė naudotojams duomenis iš jos eksportuoti iki 2012 metų balandžio 30 dienos. Paslaugos uždarymo priežastis – nepakankamas jos populiarumas tarp naudotojų.

Kurdama paslaugą kompanija „Google“ į ją dėjo dideles viltis, planavo, kad ji galės pakeisti elektroninį paštą ir internetines žinutes. Paslaugos išskirtinumas buvo tas, kad naudotojai galėjo keistis failais realiu laiku, neišeidama iš naršyklės lango, kuriame atidarytas „Google Wave“.

Būdavo bendraujama „bangose“ – ryšio erdvėje tarp kelių naudotojų. „Bangos“ prenumeratoriai galėdavo ją papildyti informacija ir komentuoti kitų naudotojų užrašus.

Po pranešimo apie paslaugos uždarymą „Google“ suteikė laisvą prieigą prie raktinių „Wave“ komponentų šaltinio kodo, o tai leido sukurti panašią paslaugą. Taip pat „Google“ projekto kodą atidavė „Apache Software Foundation“ programuotojams, ir dabar „Apache Wave“ yra vienas „Apache Incubator“ projektų.

Pastaruoju metu kompanija „Google“ uždarė keletą kitų savo paslaugų. Pirmiausia projektą „Google Labs“, kuriame kompanija kūrė eksperimentines funkcijas, paslaugą „Google Health“, naudotojams suteikusią prieigą prie jų asmeninių duomenų apie sveikatą ir savijautą, ir „Google PowerMeter“, padėjusią fiksuoti elektros energijos sunaudojimo statistiką. Taip pat „Google“ išformavo socialinių žaidimų ir paslaugų „Slide“ kūrėjų komandą.

Pastaruoju metu paslaugų uždarymas susijęs su „Google“ ketinimais susitelkti prie prioritetinių uždavinių, pranešė kompanijos generalinis direktorius Laris Peidžas.

Šaltinis: ria.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »