Lietuva – viena iš labiausiai milžiniškiems debesijos duomenų srautams pasirengusių šalių

Publikuota: 2013 m. spalio 23 d. trečiadienis

Nuo 2012 iki 2017 m. pasaulio debesijos duomenų srautas išaugs 4,5 kartų, ir tai sudarys beveik du trečdalius visų duomenų centrų srauto. Tokia prognozė pateikiama „Cisco“ išleistoje trečioje metinėje „Cisco“ Pasaulio debesijos indekso (2012–2017)“ ataskaitoje, kurioje taip pat numatoma, kad pasaulio duomenų centrų srautas nuo 2012 iki 2017 m. išaugs trigubai ir iki 2017 m. kasmet pasieks 7,7 zetabaitų. Lietuva ataskaitoje minima, kaip viena iš šalių lyderių, kurios yra pasirengusios tokiems duomenų srautams. 

„Cisco“ Pasaulio debesijos indekso (Pasaulinis debesijos technologijų plėtros indeksas) ataskaitoje numatoma, kad pasaulio duomenis labiausiai augins debesijos srautas. Didelės raiškos (HD) vaizdo transliacijos, debesijoje talpinami privatūs duomenys ir vaizdo pokalbiai – tik keli pavyzdžiai iš daugybės debesijoje teikiamų paslaugų, žavinčių savo vartotojus ir pasaulio duomenų centruose padidinsiančių debesijos srautą nuo 1,2 zetabaitų (zetabaitas yra lygus trilijonui gigabaitų) 2012 m. iki 5,3 zetabaitų 2017 m., o tai yra beveik 4,5 kartai.

7,7 zetabaitų lygu 107 trilijonams valandų transliuojamos muzikos arba 8 trilijonams valandų aukštos raiškos vaizdo įrašų transliacijoms pasaulio gyventojams iki pat 2017 m.

„Lietuvoje mes jau matome „Cisco“ Pasaulio debesijos indekso numatomas tendencijas. Tiek įmonės, tiek darbuotojai jaučia vis didesnį poreikį taikomosioms programoms ir turiniui, kurį nepriklausomai nuo jų buvimo vietos galėtų pasiekti naudodamiesi savo įrenginiais. Iki 2017 m. tokios populiarios paslaugos kaip „Dropbox“, „Spotify“ ir „Netflix“ debesijos duomenų srautą išaugins iki 69% visų pasaulio duomenų centruose apdorojamų duomenų“, – teigia „Cisco“ verslo vadovas Lietuvai Jonas Bačinskas.

Tarp 39 pasaulio šalių, kurios priskirtos prie debesijai fiksuotame tinkle pasirengusių valstybių sąrašo, Lietuva pasižymi kaip turinti vieną iš didžiausią parsisiuntimo ir įkėlimo greitį bei mažiausią vidutinę delsos trukmę. Lyginant debesijai pasirengusių šalių vartotojų interneto duomenis matyti, kad Lietuva yra ketvirta pasaulyje (27,377 kb/s) pagal vidutinę parsisiutimo spartą po Honkongo (33,340 kb/s), Šveicarijos (29,160 kb/s) ir Pietų Korėjos (28,840 kb/s), aplenkdama tokias šalis lyderes kaip Singapūras (27,765 kb/s) ar Japonija (26,494 kb/s).

2012 m. pasaulio debesijoje buvo apdoroti 39% darbo krūvio. Prognozuojama, kad 2014 m. bus pirmieji metai, kai dauguma (51 %) darbo krūvio bus perkelta į debesiją. Tuo tarpu iki 2017 m. „Cisco“ numato, kad beveik du trečdaliai (63%) duomenų bus apdoroti debesijos duomenų centruose, o įprastuose duomenų centruose – 37 %.

„Debesijos naudojimas tapo nuolatiniu tinklo sprendimu, kuriam yra vis plačiau pritariama. Įmonės į debesiją perkelia vis didesnį svarbių užduočių kiekį. Vartotojams debesijos paslaugos siūlo visuotinę prieigą prie turinio, o tai yra svarbiausias dalykas, dėl kurio debesijos duomenų srautas vis didėja“, – aiškina J. Bačinskas. 

Nuo 2012 iki 2017 m. debesijos darbo krūvis išaugs 3,7 kartus, kai tuo tarpu įprastinio duomenų centro krūvis – 2,3 kartus. „Cisco“ ekspertai aiškina, jog darbo krūvis gali būti apibūdinamas kaip serverio duomenų kiekis, kuris yra apdorojamas paleidus programą ir palaikant daugelio vartotojų sąveiką su taikomąja programa. 

Žvelgiant iš regioninės perspektyvos, „Cisco“ pasaulio debesijos indeksas numato, kad per 2017 m. Viduriniai Rytai ir Afrika turės didžiausią debesijos duomenų srauto augimą (57% BMAT), po kurių toliau seks Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (43% BMAT) bei Vidurio ir Rytų Europa (36 % BMAT).

 

 

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kinai kuria naujos kartos superkompiuterį

Kinų mokslininkai pradėjo kurti naujos kartos superkompiuterio prototipą, kuris geba atlikti milijardų milijardus operacijų per sekundę. skaityti »

Keliautojai namuose palieka ne kompiuterius, o jų apsaugą

Tyrimas atskleidė, kad net IT profesionalai tinkamai nepasirūpina savo duomenų apsauga vasaros atostogų metu. skaityti »

Prie televizorių daugiausia laiko praleidžia italai

2015 m. duomenimis, italai vidutiniškai per dieną televizorių žiūri 4 val. ir 40 min. skaityti »

Projektuotojai galės naudotis tik licencijuota programine įranga

Aplinkos ministro š. m. liepos 25 d. įsakymu patikslintas Statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“. Jis papildytas nuostata, kad statinio projektui rengti privalu naudoti licencijuotą projektavimo programinę įrangą. skaityti »

„Dell“ pristatė 17-os colių nešiojamąjį kompiuterį-transformerį

IT milžinė „Dell“ neseniai pristatė naują „Inspiron“ serijos „2-in-1“ nešiojamų kompiuterių liniją, idealiai tinkamą studentams, pradedantiesiems verslininkams ir šeimoms, ieškančioms priimtino sprendimo, kuris patenkintų kasdienius jų poreikius. skaityti »

Ilgaamžis akumuliatorius veiks net 20 metų

Skelbiama, kad naujas akumuliatoriaus tipas veiks net 20 metų, t. y. 10 kartų ilgiau, nei veikia standartiniai ličio jonų akumuliatoriai. skaityti »

„Dell“ pristatė itin galingų kompiuterių liniją

IT milžinė „Dell“ pristatė naują „Alienware“ nešiojamų kompiuterių liniją – žaidėjams skirti galingieji kompiuteriai dabar dar didesnės spartos bei optimizuoti darbui su virtualiąja realybe (VR). skaityti »

5 patarimai, kaip apsaugoti telefoną nuo virusų

Telefonas – tai tarsi mažas kompiuteris, talpinantis daug asmeninės informacijos, todėl jei norite būti tikri dėl jame esančių duomenų saugumo, rekomenduojama laikytis svarbiausių saugumo taisyklių. skaityti »

Pristatyti naujos kartos serveriai milžiniškiems duomenų kiekiams apdoroti

Šiandien kaip niekada anksčiau jaučiamas didžiulis spaudimas IT rinkai pasiūlyti didelės spartos sistemas, kurios galėtų būti lengvai pritaikomos sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje. skaityti »

Europos įgūdžių darbotvarkėje – ypatingas dėmesys žmonių skaitmeniniams įgūdžiams gerinti

Europos Sąjunga skatina ugdyti aukščiausios klasės įgūdžius, kurie didintų konkurencingumą, inovacijų kūrimą ir padėtų žmonėms įgyvendinti savo profesinius siekius. skaityti »