Lietuva – viena iš labiausiai milžiniškiems debesijos duomenų srautams pasirengusių šalių

Publikuota: 2013 m. spalio 23 d. trečiadienis

Nuo 2012 iki 2017 m. pasaulio debesijos duomenų srautas išaugs 4,5 kartų, ir tai sudarys beveik du trečdalius visų duomenų centrų srauto. Tokia prognozė pateikiama „Cisco“ išleistoje trečioje metinėje „Cisco“ Pasaulio debesijos indekso (2012–2017)“ ataskaitoje, kurioje taip pat numatoma, kad pasaulio duomenų centrų srautas nuo 2012 iki 2017 m. išaugs trigubai ir iki 2017 m. kasmet pasieks 7,7 zetabaitų. Lietuva ataskaitoje minima, kaip viena iš šalių lyderių, kurios yra pasirengusios tokiems duomenų srautams. 

„Cisco“ Pasaulio debesijos indekso (Pasaulinis debesijos technologijų plėtros indeksas) ataskaitoje numatoma, kad pasaulio duomenis labiausiai augins debesijos srautas. Didelės raiškos (HD) vaizdo transliacijos, debesijoje talpinami privatūs duomenys ir vaizdo pokalbiai – tik keli pavyzdžiai iš daugybės debesijoje teikiamų paslaugų, žavinčių savo vartotojus ir pasaulio duomenų centruose padidinsiančių debesijos srautą nuo 1,2 zetabaitų (zetabaitas yra lygus trilijonui gigabaitų) 2012 m. iki 5,3 zetabaitų 2017 m., o tai yra beveik 4,5 kartai.

7,7 zetabaitų lygu 107 trilijonams valandų transliuojamos muzikos arba 8 trilijonams valandų aukštos raiškos vaizdo įrašų transliacijoms pasaulio gyventojams iki pat 2017 m.

„Lietuvoje mes jau matome „Cisco“ Pasaulio debesijos indekso numatomas tendencijas. Tiek įmonės, tiek darbuotojai jaučia vis didesnį poreikį taikomosioms programoms ir turiniui, kurį nepriklausomai nuo jų buvimo vietos galėtų pasiekti naudodamiesi savo įrenginiais. Iki 2017 m. tokios populiarios paslaugos kaip „Dropbox“, „Spotify“ ir „Netflix“ debesijos duomenų srautą išaugins iki 69% visų pasaulio duomenų centruose apdorojamų duomenų“, – teigia „Cisco“ verslo vadovas Lietuvai Jonas Bačinskas.

Tarp 39 pasaulio šalių, kurios priskirtos prie debesijai fiksuotame tinkle pasirengusių valstybių sąrašo, Lietuva pasižymi kaip turinti vieną iš didžiausią parsisiuntimo ir įkėlimo greitį bei mažiausią vidutinę delsos trukmę. Lyginant debesijai pasirengusių šalių vartotojų interneto duomenis matyti, kad Lietuva yra ketvirta pasaulyje (27,377 kb/s) pagal vidutinę parsisiutimo spartą po Honkongo (33,340 kb/s), Šveicarijos (29,160 kb/s) ir Pietų Korėjos (28,840 kb/s), aplenkdama tokias šalis lyderes kaip Singapūras (27,765 kb/s) ar Japonija (26,494 kb/s).

2012 m. pasaulio debesijoje buvo apdoroti 39% darbo krūvio. Prognozuojama, kad 2014 m. bus pirmieji metai, kai dauguma (51 %) darbo krūvio bus perkelta į debesiją. Tuo tarpu iki 2017 m. „Cisco“ numato, kad beveik du trečdaliai (63%) duomenų bus apdoroti debesijos duomenų centruose, o įprastuose duomenų centruose – 37 %.

„Debesijos naudojimas tapo nuolatiniu tinklo sprendimu, kuriam yra vis plačiau pritariama. Įmonės į debesiją perkelia vis didesnį svarbių užduočių kiekį. Vartotojams debesijos paslaugos siūlo visuotinę prieigą prie turinio, o tai yra svarbiausias dalykas, dėl kurio debesijos duomenų srautas vis didėja“, – aiškina J. Bačinskas. 

Nuo 2012 iki 2017 m. debesijos darbo krūvis išaugs 3,7 kartus, kai tuo tarpu įprastinio duomenų centro krūvis – 2,3 kartus. „Cisco“ ekspertai aiškina, jog darbo krūvis gali būti apibūdinamas kaip serverio duomenų kiekis, kuris yra apdorojamas paleidus programą ir palaikant daugelio vartotojų sąveiką su taikomąja programa. 

Žvelgiant iš regioninės perspektyvos, „Cisco“ pasaulio debesijos indeksas numato, kad per 2017 m. Viduriniai Rytai ir Afrika turės didžiausią debesijos duomenų srauto augimą (57% BMAT), po kurių toliau seks Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (43% BMAT) bei Vidurio ir Rytų Europa (36 % BMAT).

 

 

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Microsoft“ įsigijo bendrovę „Intentional Software“

„Microsoft“ įsigijo bendrovę „Intentional Software“, kurios įkūrėjas Charles Simonyi kadaise pats dirbo „Microsoft“. skaityti »

Svarstyklės praneš apie pavojų gyvybei

Įsivaizduokite – atsistojate ryte ant svarstyklių, o jos ne tik parodo, kiek pakito jūsų svoris nuo tada, kai svėrėtės paskutinį kartą, bet ir atsiunčia įspėjamąjį signalą: „Užsiregistruokite pas gydytoją“. skaityti »

Išmaniosios technologijos – sveikam ir patogiam senėjimui

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas drauge su KTU atlieka tyrimus, kurie įvardins senyvų žmonių galimybes savarankiškai gyventi savo namuose ir leis sukurti tam reikalingas informacinių ryšių priemones bei technologijas. skaityti »

Išmanusis tvarstis – ne mokslinės fantastikos produktas

Išmaniojo tvarsčio projekto atsiradimui turėjo įtakos rinkos poreikis turėti universalią, efektyvią, įvairioms žaizdoms gydyti skirtą priemonę, kuri būtų nebrangi, plačiai prieinama, tinkama naudoti sudėtingomis sąlygomis. skaityti »

Planšetę „Samsung Galaxy Tab S3” jau galima įsigyti ir Lietuvoje

Lietuvos gyventojai jau gali įsigyti naujausią „Samsung“ planšetę „Galaxy Tab S3“. skaityti »

„Amazon“ vadovas išbandė milžinišką robotą

Būdamas milžiniško roboto viduje J. Bezos valdė roboto rankas savo rankose laikydamas du valdymo pultus. skaityti »

Virtualiosios realybės rinka sparčiai augs

Anot ekspertų, pasaulinė papildytosios realybės ir virtualiosios realybės rinka iki 2020 m. pasieks 66,68 mlrd. dolerių. skaityti »

Ar fizinių parduotuvių laukia mirtis?

Vilniuje vykusioje didžiausioje elektroninės komercijos konferencijoje – atsakymai apie rinkos ateitį skaityti »

R.Dargis: Robotai leis žmonėms būti labiau žmogiškais

Pasaulio miestuose jau gyvena daugiau žmonių nei kaimuose, sparčiai tobulėjančios technologijos keičia ne tik logistikos bei gamybos grandines, bet ir darbuotojus gamyklose. skaityti »