Lietuva – vis dar tarp pirmaujančių skaitmeninių Europos šalių

Publikuota: 2012 m. birželio 28 d. ketvirtadienis

Š. m. birželį Europos Komisija (EK) paskelbė Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo 2011 m. ataskaitą, kurioje apžvelgiami ir vertinami valstybių narių pasiekimai informacinės visuomenės srityje.

EK duomenimis, Lietuva ir toliau yra viena pirmaujančių šalių Europoje pagal fiksuoto plačiajuosčio ryšio infrastruktūros rodiklius. Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio linijų, kuriomis teikiama 10 Mb/s ir didesnės spartos interneto prieiga, dalis Lietuvoje 2011 m. sudarė 51,7 proc. visų interneto prieigos linijų (2010 m. jų buvo 41,9 proc.) ir buvo didesnė už ES vidurkį (48,4 proc.). Pagal 30 Mb/s ir didesnės spartos ryšio linijų dalį Lietuva yra antroji valstybė ES (Lietuvoje tokių linijų - 40 proc., ES vidurkis - 8,5 proc.), pagal sparčiausių – 100 Mb/s ir didesnės spartos  linijų dalį – ketvirtoji ES (Lietuvoje tokių linijų dalis – 9,4 proc. ES vidurkis – 1,3 proc.).

Kita vertus, fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbtis (t.y. 100 gyventojų tenkantis plačiajuosčio ryšio linijų skaičius), parodanti infrastruktūros teikiamų galimybių panaudojimą, vis dar yra žemesnė nei ES vidurkis: Lietuvoje ji siekia 22,6 proc., ES vidurkis – 27,7 proc. Tačiau Lietuva užėmė trečią vietą Europoje pagal skverbties augimo tempą.

2011 m. pabaigos duomenimis, plačiajuosčiu ryšiu Lietuvoje naudojosi 57,2 proc. namų ūkių (ES vidurkis – 67,3 proc.) ir 87 proc. verslo įmonių (ES vidurkis – 86,5 proc.).

Judriojo plačiajuosčio ryšio skvarba Lietuvoje 2011 m. siekė 29,6 proc. (ES vidurkis – 43,1 proc.), ir šis rodiklis per praėjusius metus augo ypatingai sparčiai. Per mobilųjį telefoną internetu naudojasi 4,2 proc. gyventojų (ES – 11,8 proc. gyventojų).

Lietuvoje 2011 m. internetu nors kartą per savaitę ar dažniau naudojosi 61 proc. gyventojų (ES vidurkis – 67,5 proc.), tačiau net trečdalis gyventojų nėra nė karto naudojęsi internetu (ES – 24,3 proc.). Lietuviai dažniau, nei daugumos kitų ES valstybių gyventojai, internete skaito arba atsisiunčia laikraščius ar žurnalus (48,7 proc. gyventojų, ES – 30,7 proc.), žaidžia, žiūri, klauso arba siunčiasi žaidimus, nuotraukas, filmus ar muziką (34,5 proc. gyventojų, ES – 25,3 proc.), talpina internete savo pačių sukurtą turinį (25,3 proc. gyventojų, ES – 20,5 proc.), internetu ieško darbo ar siunčia įsidarbinimui reikalingą informaciją (15,1 proc. gyventojų, ES – 14,8 proc.), mokosi internetu organizuojamuose kursuose (8,1 proc. gyventojų, ES – 4 proc.). Tačiau lietuviai mažiau linkę internetu bendrauti su viešojo sektoriaus institucijomis: per paskutinius 3 mėn. tai darė 18,6 proc. gyventojų (ES – 29,1 proc.); per pastaruosius 12 mėn. - 30 proc. gyventojų (ES - 41 proc.).

Internetu prekes arba paslaugas 2011 m. užsakinėjo tik 16,2 proc. gyventojų (ES vidurkis – 42,7 proc.), tačiau šis rodiklis per metus labai sparčiai išaugo (beveik 6 proc. punktais). Tyrimo duomenimis, tik nedidelė Lietuvos gyventojų dalis internetu parduoda prekes ar paslaugas (pvz. per virtualius aukcionus) arba perka interneto turinį (t.y. turinį ar programinę įrangą, kurie pristatomi arba atnaujinami internetu) – tai daro tik apie 3 proc. gyventojų.

Tuo tarpu Lietuvos verslo įmonės yra aktyvios informacinės visuomenės paslaugų vartotojos ir teikėjos. 2011 m. 27 proc. Lietuvos įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu, 21 proc. pardavė prekes ar paslaugas internetu (ES atitinkami rodikliai – 19,1 proc. ir 13 proc.). Nors šalies verslo įmonės mažai naudoja IRT savo vidinių verslo procesų integravimui (tai daro tik 23 proc. įmonių, mažiausiai ES, kurios vidurkis – 39,4 proc.), tačiau Lietuva užima antrą vietą ES pagal verslo įmonių, kurios siunčia ir gauna elektronines sąskaitas, dalį (Lietuvos rodiklis – 51,8 proc. įmonių, ES vidurkis – 30,8 proc.), trečią vietą – pagal įmonių, kurios naudoja RFID technologijas, dalį (Lietuvos rodiklis – 7,3 proc. įmonių, ES vidurkis – 3,5 proc. įmonių), taip pat verslo įmonės gerokai aktyviau dalinasi elektronine informacija tiekimo grandinėje (Lietuvoje – 33,5 proc., ES vidurkis – 17,9 proc.).

Didelė dalis verslo įmonių bendrauja su viešojo sektoriaus institucijomis internetu – pagal šį rodiklį Lietuva užima trečiąją vietą ES (2011 m. Lietuvos rodiklis – 98 proc., ES vidurkis – 84 proc.).

Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai vertinami nevienareikšmiškai. Pagal gyventojų, kurie turi vidutinius ir aukštus kompiuterinio raštingumo gebėjimus, Lietuva atsilieka nuo kitų ES valstybių: Lietuvoje tokius įgūdžius turi 49,4 proc. gyventojų, ES vidurkis – 52,5 proc. gyventojų. Tuo tarpu pagal gyventojų, turinčių vidutinius ir aukštus interneto naudojimo įgūdžius, Lietuva užima 10 vietą tarp ES šalių: Lietuvos rodiklis – 53,1 proc. ES vidurkis – 42,6 proc.

Lietuva pirmauja Europoje pagal 16-24 proc. amžiaus jaunuolių, kurie įgijo skaitmeninio raštingumo įgūdžius formaliojo švietimo institucijose (mokyklose, kolegijose, universitetuose ar kt.), dalį – Lietuvoje šis rodiklis siekia 96,7 proc., ES vidurkis – 71,8 proc.

Tačiau lietuviai yra gana savikritiški, kaip darbuotojai vertindami savo turimus IRT įgūdžius – 28,5 proc. dirbančiųjų mano, kad šiuo metu turimi jų skaitmeninio raštingumo įgūdžiai nėra pakankami, kad per artimiausius vienerius metus jie galėtų pakeisti darbą.

 

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Šauniausi vaizdo žaidimai žiemos atostogoms

Šiuolaikiniai žaidimai gali prisidėti prie kasdieniam gyvenimui reikalingų įgūdžių formavimo: atsakomybės jausmo, loginio mąstymo, sprendimų priėmimo, reakcijos, kūrybiškumo ir greitos orientacijos. skaityti »

M. Zuckerbergas sukūrė dirbtinio intelekto sistemą

„Facebook“ vadovas pristatė dirbtinio intelekto sistemą, padedančią tvarkytis namuose. skaityti »

Japonai sužymės senjorus QR kodu

Japonijos kompanija „Iruma“ sukūrė nemokamą QR kodu pagrįstų žymių sistemą, kuri padės rasti atminties sutrikimais sergančius pasiklydusius žmones. skaityti »

Lietuvių studentų sukurta programėlė kamšys raštingumo spragas?

Šiaulių universiteto studentai trečiakursiai sukūrė mobiliesiems telefonams pritaikytą išmaniąją programėlę „Pažink ABC“. skaityti »

Kiek įmonėms kainuoja netinkamas IT ūkio valdymas?

IT infrastruktūros valdymo procesų optimizavimas suteikia daugybę privalumų – gali sumažinti veiklos sąnaudas ir padidinti bendrą įmonės kibernetinės apsaugos lygį. skaityti »

Tyrimas, kaip tautiečiai renkasi naują telefoną

Pagal kokius kriterijus tautiečiai renkasi naują telefoną? Kokioms techninės savybės svarbiausios? Kiek svarbi įrenginio spalva? skaityti »

Lietuviai žaidimų kūrėjai turi visus įgūdžius sėkmei pasiekti

Pasaulinės žaidimų rinkos augimas stebimas jau ne vienerius metus. Šiuo metu yra apie 2 milijardus žaidėjų ir prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos žaidimų rinka atneš daugiau nei 90 milijardų JAV dolerių pajamų. skaityti »

„Dell EMC“ Baltijos šalyse vadovaus Pavol Varga

„Dell EMC“ bendrovės vadovu Šiaurės ir Rytų Europos šalyse buvo paskirtas Pavol Varga. skaityti »

Šiuolaikinė darbo vieta: Y kartai reikia pažangiausių technologijų

Sparčiai tobulėjant technologijoms, keičiasi ir darbuotojų poreikiai – moderniausia įranga aprūpinta darbo vieta šiandien tampa neatsiejamu patrauklaus darbdavio atributu. skaityti »

Įvertinti Vyriausybės planai informacinių technologijų srityje

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) palankiai įvertino naujosios Vyriausybės, vadovaujamos Sauliaus Skvernelio, planus orientuotis į aukštųjų technologijų sritį, spartinti mokslo ir technologijų plėtros politiką, kurti naujas inovatyvias technologijas bei skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. skaityti »