Šaltinis: ucc.lt   

Pernai gruodį praūžė I/ITSEC konferencija (angl. Interservice/Industry Training, Simulation and Education Conference konferencija) Orlande (JAV). Tai didžiausias renginys JAV, pristatantis naujausias karines ir moderniąsias informacines technologijas, orientuotas į bendradarbiavimą, partnerystės vystymą tarp JAV Ginkluotųjų pajėgų (angl. Armed Services) industrijos, pasaulio mokslininkų, tyrėjų ir IT specialistų. I/ITSEC pirmąsyk inicijuota dar 1966 m., nuo to laiko yra nuolat sukviečiami geriausi specialistai iš viso pasaulio, tačiau pastaraisiais metais konferencijos dydis ir mastai tapo pribloškiantys: 2011 m. konferencijoje dalyvavo daugiau nei 20 tūkstančių dalyvių iš 90 šalių visame pasaulyje. Šiemet skaičiuojama dar daugiau dalyvių.

Konferencijoje buvo nagrinėjamos įvairios temos: populiarėjančios nuotolinės medicininės procedūros virtualiame pasaulyje, stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių rizikos planavimas virtualioje aplinkoje – tokias problemas bandoma spręsti simuliacinėje aplinkoje. Renginio metu vyko didelė paroda, kurios metu pristatyti įvairių šalių atstovų kūrybiniai inovaciniai darbai – realybės simuliatoriai iš militaristinės, tarpkultūrinės, technologijų naujovių ir kitų temų.

„Užupis Creative Cluster“ konferencijoje atstovavo prezidentas Vytautas Ratkevičius ir klasterio technologinių sprendimų vadovas Šarūnas Grigaliūnas. Klasterio prezidentas pasidalino šviežiais įspūdžiais ir naujausiomis idėjomis. „Sekėsi nerealiai įdomiai,” – sako Vytautas ir trumpai pasakoja, ką matė ir veikė konferencijoje.

„ITSEC – tai didžiausias pasaulyje mokymų ir simuliacijų centras – paroda, į kurią kartą per metus suvažiuoja patys svarbiausi karinių pajėgų, IT, mokslo naujovių atstovai, norintys pasirodyti, parduoti ir pirkti,” – supažindina V. Ratkevičius.

„Konferencijos metu buvo dvi erdvės, skirtos susitikimams. Daugiausia visų parodoje dalyvavusių ekspozitorių pristatinėjo simuliatorius arba siūlė distancinius mokymus. Simuliatoriai, apie kuriuos teko išgirsti yra įvairių lygių: militaristiniai – kariniai, kosmoso ir skirti mokslui. Sukurti net kultūriniai simuliatoriai, pavyzdžiui, asmens integravimui į arabų kultūrą. Žmogus tiesiog užsideda specialius akinius ir labai greitai gali perprasti tolimos šalies gyvenimo būdą. Sukurti jau ir kalbos simuliatoriai, nustatantys, kiek teisingai išmokta užsienio kalba. Pristatyti ir kiti, labai įdomūs prietaisai, techniniai sprendimai.“

Labiau nei technika ir prietaisai, V. Ratkevičių sudomino specifinės metodikos ir būdai. „Vyko keli susitikimai kiek netikėtomis temomis: pirmasis susitikimas su „Advanced Distributed Learning” (ADL) organizacija, kuri vysto mokslo inovacijas, laboratorijas, mokomuosius žaidimus vyriausybiniame kariniame lygyje, taikomus NATO. Beje, vienas iš NATO šūkių – „Geriausias ginklas yra edukuotas, treniruotas protas”, todėl investuojami didžiuliai pinigai į naujoviškus, distancinius mokymus ir pan. Bendravome su ADL organizacijos atstovu Steve Hix, kuris yra militaristikos analitikas.”

„Išanalizavau, jog metodikos ir mokymosi būdai nebuvo akcentuoti parodoje, galbūt dėl to, kad specialiai siekiama juos slėpti. Mums būtų labai įdomu ADL naudojamą modernią metodiką – Sugestopediją ir Kitaigarockojos metodus – perkelti į taikomąsias sritis, pavyzdžiui, masinius žaidimus (angl. multiplayer) ar simuliatorių, nes tai veikia ir fizinėje erdvėje. Siekdami savo idėjos ir plėsdami ryšius, diskutavome ne tik su minėtu Steve Hix, bet bendravome ir su vienu iš ADL vadovų – Christine Herry, kuriai mūsų pristatyta idėja sukėlė susidomėjimą – džiugiai komentuoja prezidentas.

Tačiau kaip išvystyti šią temą? Galbūt tokių bandymų užsakovas galėtų būti NATO? Ypač greiti mokymai per vidinę sistemą? „Paskutinę dieną kalbėjau su dar vienu iš NATO programų vadovų Paul Turnkettle dėl Sugestopedijos sistemos ir darnaus miesto programos. Ir kokie to rezultatai? Ne tik apsikeitėme kontaktais, bet jis asmeniškai pasiūlė užpildyti paraišką. Ir lyg tarp kitko džiugiai prisiminė, kaip prieš porą metų panašiam distancinio metodo perkėlimo projektui skyrė 50 milijonų JAV dolerių”, – užbaigia V. Ratkevičius.

Kodėl sugestopedija ypatinga? Prieš 30 metų psichoterapeutas – psichoanalitikas bulgaras G. Lazanovas ištyrė, kad žmogus gerai atlieka tam tikrus veiksmus tam tikrame hipnozės cikle, šis mokslas pavadintas sugestopedija. Asmuo, praradęs identitetą, pasiekia būseną, kurioje gali išmokti reikalingus dalykus 10 kartų greičiau, nei įprastai. Tai susiję su žmogaus prigimtinės būsenos pasiekimu, kuomet jis dar neturi tam tikrų kompleksų, nusistatymų, baimių ir panašiai. Dabar žinoma, kad žaidimizacijos ir sugestopedijos metodika turi panašumų, todėl sugestopediją perkėlus į žaidimizaciją (angl. gamification), galimas daugiau nei sprogimas – visiškai naujos galimybės ir inovacijos.