Lietuvos verslo konfederacija: darbuotojams trūksta internetinio raštingumo įgūdžių

Publikuota: 2010 m. rugsėjo 20 d. pirmadienis

Pasaulinis interneto valdymo forumas
Per keturias Pasaulinio interneto valdymo forumo dienas, 2010 m. rugsėjo 14–17 dienomis, interneto vartotojų apklausoje, organizuotoje Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva  kartu su partneriais „Microsoft Lietuva“, įmonių grupe „Penki kontinentai“ ir „Skaitmeninio sertifikavimo centru“ dalyvavo respondentai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Armėnijos, JAV, Tuniso, Argentinos, Belgijos, Bangladešo, Baltarusijos, Indijos, Filipinų, Serbijos, Botsvanos, Filipinų ir daugelio kitų šalių.

Dauguma apklausos dalyvių atstovauja tarptautinėms ar užsienio kompanijoms, nevyriausybinėms ir valstybinėms organizacijoms.
Apklausos tikslas - išsiaiškinti, ką iš įvairių šalių atvykę forumo dalyviai galvoja apie tokias šiandienos interneto aktualijas, kaip vaikų saugumas internete, suaugusiųjų vartotojų įgūdžių tobulinimas, interneto demokratija ir prieigos ribojimas, subsidijos internetui socialiai jautrioms visuomenės grupėms bei elektroninio parašo naudojimas. Lietuvos verslo konfederacija | ICC Lietuva ir partneriai skelbia galutinius apklausos rezultatus.
Dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų, net 72 procentai mano, kad jų atstovaujama kompanija ar organizacija skiria nepakankamai dėmesio darbuotojų interneto raštingumui didinti.

„Gebėjimas pasinaudoti informacinėmis technologijomis ir interneto sprendimais tapo neatsiejama daugelio žmonių privataus gyvenimo dalimi ir tuo pačiu metu yra vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių gyventojų galimybes sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje ar naudotis elektroninėmis paslaugomis, - sako Mindaugas Glodas, „Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva prezidiumo narys. – Siekdamos dirbti kuo efektyviau ir sėkmingai konkuruoti globalioje rinkoje, verslo įmonės ir valstybės organizacijos turi skirti didžiulį dėmesį darbuotojų kompiuteriniam ir internetiniam raštingumui stiprinti”.

Apklausa taip pat parodė, jog elektorinį parašą savo asmeninėms ar darbo reikmėms naudoja 35 procentai Interneto valdymo klausimus sprendžiantys forumo dalyvių.

„Trisdešimt penki procentai - tai gana neblogas rodiklis turint omenyje respondentų geografiją. Esame pirmas Lietuvoje sertifikavimo centras, jau daugiau negu 6 metus stebime tendencijas ir galime teigti, kad šis rodiklis stabiliai auga visame pasaulyje, o elektroninis parašas tampa kasdienybė vis didesniam vartotojų skaičiui“, - teigia Edgaras Dadašovas Skaitmeninio sertifikavimo centro komercijos direktorius.

Interneto valdymo forumo dalyviai palaiko idėjas, kuriose skatinamas didesnis valdžios dėmesys, susijęs su Interneto saugumu ar prieigos didinimu. Dauguma, net 88 procentai, apklausos dalyvių pritaria, jog valdžia turėtų skirti daugiau dėmesio užtikrinant vaikų saugumą Internete.

„Manome, kad vaikų saugumo Internete problemą sėkmingai spręsti gali ir privatus sektorius, bendradarbiaudamas su švietimo įstaigomis: kartu rengdami mokymus bei kurdami programinius apsaugos sprendimus “, – teigia „Penkių kontinentų“ atstovė ryšiams su visuomene Aina Kirdulienė.

58 proc. dalyvavusių apklausoje mano, jog valdžia turėtų subsidijuoti internetą socialinės atskirties grupėms. Dauguma dalyvių taip pat pritaria globaliai interneto reikšmei, teigdami, jog internetas yra puiki priemonė nuomonių įvairovei bei visuomenės informavimui užtikrinti.

„Tai, kad kiek daugiau nei pusė apklausos dalyvių pritaria valdžios subsidijoms interneto prieigai, reiškia, kad dar ir šioje srityje yra kur pasitempti, nors viešųjų interneto prieigos taškų koncentracija bent mūsų šalyje iš tiesų labai didelė. Džiugu, kad maža Lietuva lenkia galingas pasaulio ekonomikas šviesolaidžio sklaida, tad galime užtikrintai teigti, jog lietuviai išnaudoja virtualią erdvę nuomonėms, diskusijoms, komentarams, el. paslaugoms pasiekti“, –  sako Aina Kirdulienė. 

„Organizuodami apklausą, siekėme atkreipti galingiausių pasaulio korporacijų, valdžios atstovų ir kitų suinteresuotų institucijų dėmesį į interneto vartotojams aktualias problemas, kvietėme palyginti  nuomones dėl siūlomų sprendimų. Džiaugiamės, kad konfederacija, būdama Tarptautinių prekybos rūmų - ICC narė, turi unikalią galimybę ne tik prisistatyti tūkstantinei auditorijai bet ir atkreipti dėmesį į Interneto vartotojų aktualijas,  “- aiškino Andrius Iškauskas, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva E-verslo, IT ir telekomunikacijų bei intelektinės nuosavybės apsaugos komisijos pirmininkas.

Forumo metu aplankę  Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva ir partnerių stendą, jutiklinio ekrano pagalba dalyviai atsakinėjo į virtualios anketos klausimus. Sudalyvavę apklausoje dalyviai galėjo palyginti savo atsakymus su daugumos dalyvavusių apklausoje.

Lietuvos verslo konfederacija | ICC Lietuva - didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija. Esame Pasaulio verslo organizacijos (International Chamber of Commerce – ICC) nariai ir aktyviai dalyvaujame Pasaulio rūmų federacijos (World Chamber Federation) veikloje. Organizacija atstovauja daugiau nei 1500 įmonių, 16 verslo asociacijų, 20  proc. Lietuvos BVP . Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva E-verslo, IT ir telekomunikacijų bei intelektinės nuosavybės apsaugos komisija siekia populiarinti Elektroninio verslo koncepciją, aiškinant Elektroninio verslo svarbą ir privalumus bei dalyvauti propaguojant ir kuriant Lietuvos elektroninės komercijos (EK) įstatyminę bazę, taisykles ir gaires saugesniam verslo operacijų atlikimui EK priemonėmis.


 

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia laukia pokyčių švietimo sistemoje

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę. skaityti »

Kaip pasikeitusi darbo rinka diktuoja technologijų madas?

Prognozuojama, kad iki 2020–ųjų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. skaityti »

Kam reikalinga 360 laipsnių vaizdo kamera?

Dažniausiai apie 360 laipsnių vaizdo kamerą pagalvoja atostogas planuojantys žmonės, mėgstantys fiksuoti akimirkas kalnuose, ekskursijose po miestą ir t.t. skaityti »

Keturi būdai, kaip apsaugoti išmaniuosius vasaros karščių metu

Temperatūrai lauke stipriai šovus į viršų, lietuviai turėtų saugotis ne tik patys, bet ir pagalvoti apie savo išmaniuosius įrenginius. skaityti »

Kur Lietuvoje rastume daugiausiai televizoriaus pultelių?

Kas svarbiausia, renkantis naują televizorių, kokie dalykai, susiję su šiais prietaisais, labiausiai erzina skirtingų miestų gyventojus ir kuriame šalies krašte galima rasti daugiausiai televizoriaus pultelių? skaityti »

ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas vartotojams suteiks daugiau teisių, įmonėms – pareigų

Dėl technologinių pasiekimų pasaulyje sukurtų, apdorotų ir dalijamų duomenų kiekis pastaraisiais metais pasiekė nenumatytas proporcijas. skaityti »

Robotizacija kurs naujas darbo vietas

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas. Taip tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. skaityti »

Svarbiausios televizorių savybės žaidimų mėgėjams

Pastaraisiais metais žaidimų rinkai skirtos konsolės smarkiai patobulėjo – naujausi įrenginiai palaiko ir 4K grafiką, ir aukštą dinaminį diapazoną. skaityti »

„Microsoft“ technologija leis valdyti išmanųjį be rankų

„Microsoft Research“ sukūrė technologiją „GlassHands“, kuri leidžia valdyti mobilųjį įrenginį rankų judesiais ore ar ant bet kokio norimo paviršiaus. skaityti »

Nuo šiol kompiuteriui krauti nebereikės laidų

Belaidis krovimas tampa viena naujausių technologijų, kurias siūlo mobiliųjų telefonų ir planšečių gamintojai. skaityti »