„Microsoft“ skiria pusantro milijono eurų Europos jaunimo nedarbui mažinti

Publikuota: 2012 m. kovo 28 d. trečiadienis

Šiuo metu vykstant Europinei „E.įgūdžių savaitei“ programinės įrangos gamintoja „Microsoft“ paskelbė skirianti 1,5 milijono eurų Europos nevyriausybinėms organizacijoms, aktyviai prisidedančioms mažinant jaunimo nedarbą. Dar už 170 mln. eurų „Microsoft“ suteiks nevyriausybiniam sektoriui programinės įrangos, kuri padės sėkmingai mokyti jaunuolius šiuolaikiškų skaitmeninių įgūdžių. Bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbo birža, mūsų šalyje jaunimo švietimo programas vykdys asociacija „Langas į ateitį“, kuriai „Microsoft“ skirs daugiau nei 75 tūkstančius litų.

„Su nerimu pastebime, kad ekonominiu sunkmečiu nedarbas itin smarkiai paliečia būtent jaunus žmones. Europoje iki penktadalio jaunų darbingų žmonių prarado darbą arba dar niekada jo neturėjo, - teigė John Vassalo, „Microsoft“ viceprezidentas Europos reikalams. – Šiuo metu, kai daugiau nei pusė darbo vietų reikalauja skaitmeninių įgūdžių ir technologijų išmanymo, yra labai svarbu susitelkti ties jaunos kartos lavinimu ir darbo rinkoje paklausių įgūdžių formavimu.“

Be to, ir 2010 m. Lietuvos darbo biržos atliktas tyrimas parodė, kad nedarbo lygis tarp kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturinčių žmonių daugiau nei dvigubai aukštesnis, lyginant su mokančiais naudotis naujausiomis technologijomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko nuomone, tai, kad privatus verslas savo iniciatyva investuoja uždirbtą pelną į jaunimo užimtumo skatinimą ir taip prisideda mažinant bendrą nedarbo lygį šalyje, yra sveikintinas pavyzdys.

„Labai vertinu, kad jaunimo nedarbo problemai ir užimtumo skatinimui nelieka abejingos socialiai atsakingo verslo įmonės, kurios geriausiai žino, kokių įgūdžių ir kompetencijų reikia dabartinei darbo rinkai. Tik suvieniję valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas ir verslo pajėgas galėsime kartu įveikti jaunimo nedarbo problemą, kas tikrai įmanoma. Tikimės sulaukti ir daugiau panašių iniciatyvų, kurios padėtų mūsų šalies jaunimui sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir tapti aktyviai dirbančiais piliečiais“, - tvirtino ministras D. Jankauskas. 

Skirdama paramą korporacija „Microsoft“ labiausiai atsižvelgė į tai, kurių šalių jaunimas nuo nedarbo kenčia labiausiai. Graikijoje ir Ispanijoje, kuriose darbo neturi beveik pusė jaunuolių, „Microsoft“ finansuojamose programose planuojama apmokyti per 100 tūkstančių jaunų žmonių. Lietuvoje jaunimo švietimo projektą įgyvendins asociacija „Langas į ateitį“, planuojanti įtraukti į mokymus apie 3000 tūkstančius dalyvių. Įvairių renginių ir mokymų metu „Langas į ateitį“ kartu su socialiniais partneriais informuos jaunimą apie darbo rinkos poreikius, padės įvertinti, kokių įgūdžių jauniems žmonėms trūksta, padės išmokti dirbti kompiuteriu ir pasirengti aktyviam darbui.

„Manau, kad pirmiausia reikia padėti jaunimui suvokti, kokių darbuotojų ir profesijų šiandien labiausiai trūksta Lietuvoje ir kokie e.įgūdžiai yra svarbiausi darbe. Mūsų parengti kursai apima skaitmeninių įgūdžių testus, apmokymą dirbti dažniausiai darbe reikalingomis programomis, taip pat planuojame  supažindinti jaunimą su verslo pradmenimis, - teigė Loreta Križinauskienė, asociacijos  „Langas į ateitį“ direktorė. – Šiuo projektu sieksime, kad jaunuoliai geriau gebėtų įvertinti savo pasirengimą dirbti, įgytų reprezentacinių gebėjimų,  suprastų Lietuvos darbo rinkos poreikius.“ Asociacijos vadovė teigė, kad atsižvelgiant į Lietuvos darbo biržos rekomendacijas jau artimiausiais mėnesiais bus organizuoti susitikimai su jaunimu labiausiai nuo nedarbo kenčiančiuose regionuose.

Europoje jaunimo nedarbo vidurkis šiuo metu siekia 22,4 proc. Lietuvoje nedarbo problema labiausiai palietė Alytaus rajono ir miesto, Jurbarko, Mažeikių, Kalvarijos savivaldybių, Šilutės, Ukmergės, Ignalinos rajonų, Vilkaviškio, Panevėžio miestų jaunuolius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »