Mokslininkai pataria nedrausti populiarių tinklalapių darbe

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 25 d. ketvirtadienis

Tinklalapių, nesusijusių su darbiniais reikalais, lankymas darbinių pertraukėlių metu padeda darbuotojams atgauti jėgas ir pagerinti darbo efektyvumą. Taip teigiama naujausio tyrimo, kurį atliko Singapūro universiteto mokslininkai, ataskaitoje.

Mokslininkai teigia, jog įvairių svetainių peržiūra darbe kur kas labiau veikia darbingumą nei asmeniniai skambučiai, tekstiniai pranešimai arba el. paštas. Ekspertai 96 studentus padalijo į tris grupes. Visų jų buvo paprašyta 10 minučių dirbti su tekstu pabraukiant jame visas raides „e“. Kitas 10 minučių vienai grupei buvo skirta paprasta užduotis, antrai buvo leista atsikvėpti, bet nenaršyti interneto, o trečiosios buvo paprašyta panaršyti internetą. Po to studentai vėl 10 minučių ieškojo tekste nurodytų raidžių.

Tyrimas parodė, jog efektyviausiai ir produktyviausiai dirbo ta grupė, kuriai buvo leista panaršyti per pertraukėlę internete. Be to, šios grupės nariai jautėsi mažiausiai pavargę ir labiausiai įsitraukė į darbo procesą.

Interneto naršymas davė geriausių rezultatų, nes žmonės paprastai aplanko tuos tinklalapius, kurie jiems patinka – tai tarsi užkąsti arba išgerti kavos. O mėgstama veikla padeda greičiau atgauti jėgas.

Išvadose mokslininkai teigia, kad darbdaviai neturėtų riboti darbuotojų prieigos prie nedarbinių tinklalapių, ir rekomenduoja specialiai skirti tam laiko darbo metu. 
 

Šaltinis: cnews.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

VU TVM teiks rekomendacijas Lietuvos kapitalo rinkos konkurencingumui didinti

Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) dėstytojai ir mokslininkai pradėjo šalies kapitalo rinkai ir visai visuomenei svarbų projektą – „Investicijų pritraukimo į Lietuvos kapitalo rinką“ mokslinį tyrimą. skaityti »

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »