Pirmieji Timo Kuko vadovavimo metai „Apple“ buvo sėkmingi

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 24 d. penktadienis

Pirmieji darbo metai vadovaujant Timui Kukui korporacijai „Apple“ buvo sėkmingi, nepaisant rinkos abejonių dėl dabartinio generalinio gebėjimų pakeisti ilgametį charizmatiškąjį lyderį Styvą Džobsą.

Žinia apie generalinio direktoriaus S. Džobso atsistatydinimą, išplatinta 2011-ųjų rugpjūtį, išgąsdino investuotojus, tad krito akcijų vertė. Nuo to laiko „Apple“ nesukūrė jokių revoliucijų, užtat gerokai sustiprino savo finansinę padėtį ir sušvelnino Džobso imperijos įvaizdį.

„Apple“ akcijų vertė per metus išaugo dvigubai – nuo 354 dolerių iki beveik 700, įtvirtindama brangiausiai pasaulyje kainuojančios kompanijos vardą (625 mlrd. dolerių). Šią savaitę ji pasiekė ir istorinį pasaulinį rekordą pagal kapitalizaciją, anksčiau priklausiusį „Microsoft“ (621 mlrd. dolerių 1999 m.).

Analitikai prognozuoja ir tolesnį kompanijos augimą – tikslinė kompanijos vertybinių popierių kaina artimiausiu metu, „Nasdaq“ duomenimis, yra 750 dolerių.

Dabartinis akcijų vertės augimas pirmiausia susiję su gandais apie rugsėjį  pasirodysiantį naujo modelio išmanųjį telefoną „iPhone“ , spalį – kompaktišką planšetę „iPad“, taip pat kompanijos kuriamą naują televizinį produktą, kuris gali pasirodyti kitų metų pradžioje. Be to, investuotojų pritarimo sulaukė ir finansinė T. Kuko politika – rugpjūtį pirmą kartą nuo 1995 metų pradėti mokėti dividendai.

T. Kukas ne toks puikus oratorius kaip S. Džobsas. Tačiau kompanijos, garsėjusios ypatingu slaptumu ir geležiniais reikalavimais personalui bei partneriams, įvaizdis pradėjo gerėti. Viena iš pirmųjų T. Kuko iniciatyvų – labdara. Be to, gegužę pradėtos gerinti darbo sąlygos kinų gamyklose „Foxconn“, kur renkami „iPhone“ ir „iPad“.

Kad ir kaip ten būtų, anksčiau ar vėliau „Apple“ teks imtis naujos revoliucijos, nes daugybė konkurentų nesnaudžia. T. Kukui teks įrodyti, kad jis geba nenuleisti S. Jobso iškeltos kartelės.

 

 

Šaltinis: ria.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »