Rusijos atlaisvintas dažnių diapazonas – plačiajuosčio ryšio plėtrai

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 23 d. antradienis

Prieš savaitę vykusių derybų su Rusijos Federacija dėl radijo dažnių metu Lietuva susitarė su Rusija dėl 790–862 MHz diapazono atlaisvinimo. Šis dažnių diapazonas laikomas vienu iš pačių vertingiausių laisvų dažnių, nes sklinda dideliais atstumais. Atlaisvintas dažnių diapazonas efektyviai pasitarnaus elektroninių paslaugų plėtros, informacinės visuomenės vystymosi tikslais.

Derybų metu Rusijos Federacija sutiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikoms leisti naudotis pasienio su Rusija zonose naudojamu dažnių diapazonu. Šalių susitarimu iki šiol aeronautinės informacijos rinkimui ir teikimui Rusijos naudotas dažnių diapazonas, jį atlaisvinus, būtų pritaikytas antžeminėms sistemoms, kuriomis galima teikti elektroninio ryšio paslaugas.   Atlaisvintą radijo dažnių spektrą bus galima paskirti judriajam plačiajuosčiam ryšiui, kurio paklausa nuolatos didėja.   „Šis susitarimas svarbus visoms šalims. Juk turime bendrą tikslą – kad kuo daugiau gyventojų galėtų naudotis greituoju internetu ir šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis“, – šalių susitarimą komentavo Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Ramanavičius.  

Numatoma, kad atlaisvintų dažnių naudojimas prisidės prie skaitmeninės atskirties mažinimo: kaimo vietovėse ims veikti belaidis plačiajuostis ryšys, daugiau piliečių galės paprasčiau patenkinti įvairius socialinius, ekonominius ir kultūrinius poreikius, kurie vis labiau priklauso nuo naujųjų technologijų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuva – vis dar tarp pirmaujančių skaitmeninių Europos šalių

Europos Komisija (EK) paskelbė Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo 2011 m. ataskaitą, kurioje apžvelgiami ir vertinami valstybių narių pasiekimai informacinės visuomenės srityje. skaityti »

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »