„Samsung“ tikslas – iki 2013 m. tapti draugiškiausia aplinkai kompanija

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 3 d. trečiadienis

Kompanija „Samsung Electronics“ paskelbė antrus metus vykdomos aplinkosaugos kampanijos „PlanetFirst™“ rezultatus. Šia plačiai vykdoma kampanija siekiama, kad „Samsung“ iki 2013 m. taptų viena iš draugiškiausių aplinkai įmonių pasaulyje. Per pirmuosius du „PlanetFirst™“ iniciatyvos metus numatytiems tikslams įgyvendinti „Samsung“ skyrė apie 6,54 milijardo litų (2,7 trilijono vonų).

„Norėdami tapti lyderiais ir išlaikyti ekologinę pusiausvyrą procesų versle, toliau aktyviai vystome 2009 m. inicijuotą aplinkai draugiškos vadybos kampaniją. Daug dėmesio skiriame darbuotojų švietimui, padedame jiems įsisąmoninti aplinkai draugiškos vadybos nuostatas“, – sakė kompanijos vyresnysis viceprezidentas ir Aplinkos centro vadovas Parkas Sangbumas.

„Samsung“ iniciatyvą „Eco–management 2013“, pristatytą 2009 m. liepos mėnesį, sudaro keturios svarbiausios veiklos kryptys: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas produktų gamybos procese, aplinkai draugiškų produktų pasiūlos didinimas, pasaulinės partnerystės kūrimas skatinant ekologišką valdymą, investicijos į aplinkosaugos tyrimus, vystymo ir gamybos procesus.

Vykdant šią programą „Samsung“ jau pavyko pasiekti puikių rezultatų. 2011 m. pirmojoje pusėje kompanija savo gamybos padaliniuose sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 4,58 tonomis 100 milijonų Korėjos vonų (230 000 litų) vertės produkcijai. Tai reiškia, kad dujų emisijos kiekį pavykdo sumažinti 38 %, lyginant su 2008 m. Iki 2013 m. „Samsung“ siekia šį kiekį sumažinti iki 50 %. Be to, nauji kompanijos gaminiai elektros energiją naudoja vidutiniškai 18,5 % efektyviau, lyginant su 2008 m.

Šių metų pradžioje „Samsung“ įteiktas Energijos valdymo sistemos („Energy Management System“ – EnMS) sertifikatas už kompanijos sukurtą „Ekranų miestą“ („Display City“). Liepos mėnesį gautas ISO 50001 sertifikatas už „Išmaniojo miesto“ („Smart City“) Korėjoje iniciatyvą.

Vystydama aplinkai draugiškos įmonės strategiją, „Samsung“ plečia tokių produktų pasiūlą. Iki 2010 m. pabaigos 2210 kompanijos produktų skirti pasauliniai ekologijos ženklai. Be to, „Samsung“ jau įvykdė savo tikslą suteikti „Good Eco Product**“ ženklelius 90 proc. 2010 m. serijų gaminių.

„Samsung“ pastangos įvertintos šešiais „Eco–Design“ apdovanojimais prestižinėje Tarptautinėje vartojamosios elektronikos parodoje – CES 2011. Kompanija taip pat įsteigė aplinkai draugiškų produktų kūrimo komitetą, kuriame dalyvauja visų produktus kuriančių „Samsung“ padalinių vadovai.

Korėjoje „Samsung“ rengia ekologinės sistemos išlaikymo kampanijas Korėjos nacionaliniame botanikos sode ir kaimyniniame Gvangneungo miške – UNESCO saugomoje teritorijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdoma kompanijos iniciatyva „Solve for Tomorrow“ („Spręsk rytojui), kurios tikslas – skatinti vietos bendruomenes siūlyti idėjas, padėsiančias spręsti aplinkosaugos problemas. Be to, Brazilijoje kompanija bendradarbiauja su Amazonės ekologinės pusiausvyros išlaikymo fondu, vykdant aplinkos saugojimo strategijas, gerinant vietos gyventojų gyvenimo kokybę. 2010 m. į aplinkai draugiškų produktų kūrimą ir aplinką tausojančias gamybos technologijas “Samsung" iš viso investavo apie 346,22 milijardo litų (1,6 trilijono Korėjos vonų).

* Šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos skaičiavimas pagal pardavimus – bendra šiltnamio efektą sukelianti dujų emisija, padalinta iš metinių pajamų skaičiaus (vienetas – CO2e tonos/100 milijonų Korėjos vonų pajamos). Tokiu būdu nustatomas nuolatinio gamybos ekologiškumo efektyvumo rodiklis.

** „Good Eco–Product“ – „Samsung“ kiekvienam naujam gaminiui suteikia ekologijos ženklą („Eco–Product“, „Good Eco–Product“ arba „Premium Eco–Product“), kuris nustatomas remiantis griežtais vidiniais vertinimų kriterijais. Tam, kad gautų „Good Eco–Product“ ženklą, gaminys turi atitikti svarbiausius gamybos sąlygų reikalavimus ir pasaulinius ekologijos standartus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »