Šešios „Stuxnet“ viruso mįslės

Publikuota: 2010 m. rugsėjo 29 d. trečiadienis

Šaltinis: www.itbaze.lt

Virusas
Turbūt jau girdėjote apie sudėtingą kompiuterinį virusą „Stuxnet“  , sutrikdantį Vokietijos bendrovės „Siemens“ sukurtą „Simatic WinCC“ SCADA (supervisory control and data acquisition) programinę įrangą. Ji skirta įvairioms pramoninėms sistemos valdyti, pradedant eismo reguliavimu, baigiant vamzdynų ir branduolinių jėgainių sistemomis.

Nepaisant to, kad jis pirmą kartą buvo aptiktas dar šių metų liepą, o iki rugsėjo 7 d. buvo užregistruota 15 SCADA sistemų užkrėtimo „Stuxnet“ virusu atvejų įvairiose pasaulio šalyse, apie šį pavojų iki šiol diskutavo tik kompiuterinio saugumo specialistai. Tačiau net ir po to, kai pasaulio žiniasklaida atkreipė į jį dėmesį ir pranešė, kad tai gali būti prieš Irano atominę elektrinę Bušere nukreipta elektroninė diversija, „Stuxnet“ paslaptys toli gražu nėra atskleistos, skelbia JAV žurnalo „Foreign Policy“ interneto svetainė. Joje pateikiami 6 iki šiol neatsakyti klausimai apie „Stuxnet“ virusą.

Pirmiausia, reikia sužinoti, kas iš tikrųjų buvo „Stuxnet“ taikinys, teigiama straipsnyje. „Siemens“ atstovų teigimu, sprendžiant iš viruso elgesio ypatumų, jis buvo sukurtas taip, kad aktyvuotųsi tik tose atominėse jėgainėse, kuriose naudojama specifinė techninė įranga. Dviejų „Siemens“ ekspertų manymu, labiausiai tikėtini taikiniai yra Irane, tačiau kuris būtent – Natanzo urano sodrinimo gamykla ar Bušero AE – neaišku.

Kas tai padarė? Daugelis mano, kad „Stuxnet“ –  tai Izraelio programuotojų rankų kūrinys, tačiau tokią galimybę turėjo ir kitos valstybės, tarp jų JAV, Kinija ir Rusija. Vis dėlto tik dvi šalys – JAV ir Izraelis – turi labai stiprų motyvą, teigiama „Foreign Policy“ pranešime.

Trečiasis neatsakytas klausimas – ar virusas suveikė taip, kaip tikėjosi jo autoriai? Irano atstovai neigia, kad „Stuxnet“ padarė kokią nors žalą, ir nėra rimtesnių įrodymų, kad buvo priešingai. Tačiau specialistai mano, kad gali būti paslėptų viruso atakos pasekmių, kurios paaiškės tik vėliau, arba Irano atstovai paprasčiausiai meluoja.

Kaip veikia virusas?  Iš visko sprendžiant, „Stuxnet“ siunčia duomenis į Malaizijoje esantį serverį, kuris esą galėtų būti valdymo centras, perimantis programuojamų loginių valdiklių (PLC), naudojamų pramoninei įrangai valdyti ir stebėti, kontrolę. Specialistai mano, kad šis virusas skirtas ne šnipinėjimui, o sabotažui, tačiau jo veikimo mechanizmas iki šiol neatskleistas.

Kodėl jis taip paplito? Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad virusas pateko į įvairiose šalyse esančias kompiuterių sistemas. Keliama prielaida, kad viruso kūrėjams galbūt iš tiesų net nerūpėjo, kur jis prasiskverbs. Jei „Stuxnet“ nepadarė didesnės žalos ne Irane veikiančioms SCADA sistemoms, galima manyti, kad jis buvo nukreiptas ne prieš jas. Kai kurie mano, kad viruso kūrėjai siekė, kad jis plačiau pasklistų patekęs į Iraną ir taip taptų efektyvus. Be to, spėjama, jog virusas galėjo būti suprogramuotas taip, kad nustotų veikęs tam tikrą dieną, pavyzdžiui, 2009 m. sausyje. Kitaip tariant, pagal sumanymą jis neturėjo paplisti po pasaulį, tačiau to išvengti nepavyko, galbūt dėl Bušere dirbusių Rusijos specialistų.

Ir galiausiai lieka paskutinis klausimas – kodėl atominė elektrinė turėtų naudoti „Windows“ aplinkoje veikiančią technologinę programinę įrangą? Apie tai tegalima tik spėlioti, sakoma pranešime.

 

 

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »