Šešios „Stuxnet“ viruso mįslės

Publikuota: 2010 m. rugsėjo 29 d. trečiadienis

Šaltinis: www.itbaze.lt

Virusas
Turbūt jau girdėjote apie sudėtingą kompiuterinį virusą „Stuxnet“  , sutrikdantį Vokietijos bendrovės „Siemens“ sukurtą „Simatic WinCC“ SCADA (supervisory control and data acquisition) programinę įrangą. Ji skirta įvairioms pramoninėms sistemos valdyti, pradedant eismo reguliavimu, baigiant vamzdynų ir branduolinių jėgainių sistemomis.

Nepaisant to, kad jis pirmą kartą buvo aptiktas dar šių metų liepą, o iki rugsėjo 7 d. buvo užregistruota 15 SCADA sistemų užkrėtimo „Stuxnet“ virusu atvejų įvairiose pasaulio šalyse, apie šį pavojų iki šiol diskutavo tik kompiuterinio saugumo specialistai. Tačiau net ir po to, kai pasaulio žiniasklaida atkreipė į jį dėmesį ir pranešė, kad tai gali būti prieš Irano atominę elektrinę Bušere nukreipta elektroninė diversija, „Stuxnet“ paslaptys toli gražu nėra atskleistos, skelbia JAV žurnalo „Foreign Policy“ interneto svetainė. Joje pateikiami 6 iki šiol neatsakyti klausimai apie „Stuxnet“ virusą.

Pirmiausia, reikia sužinoti, kas iš tikrųjų buvo „Stuxnet“ taikinys, teigiama straipsnyje. „Siemens“ atstovų teigimu, sprendžiant iš viruso elgesio ypatumų, jis buvo sukurtas taip, kad aktyvuotųsi tik tose atominėse jėgainėse, kuriose naudojama specifinė techninė įranga. Dviejų „Siemens“ ekspertų manymu, labiausiai tikėtini taikiniai yra Irane, tačiau kuris būtent – Natanzo urano sodrinimo gamykla ar Bušero AE – neaišku.

Kas tai padarė? Daugelis mano, kad „Stuxnet“ –  tai Izraelio programuotojų rankų kūrinys, tačiau tokią galimybę turėjo ir kitos valstybės, tarp jų JAV, Kinija ir Rusija. Vis dėlto tik dvi šalys – JAV ir Izraelis – turi labai stiprų motyvą, teigiama „Foreign Policy“ pranešime.

Trečiasis neatsakytas klausimas – ar virusas suveikė taip, kaip tikėjosi jo autoriai? Irano atstovai neigia, kad „Stuxnet“ padarė kokią nors žalą, ir nėra rimtesnių įrodymų, kad buvo priešingai. Tačiau specialistai mano, kad gali būti paslėptų viruso atakos pasekmių, kurios paaiškės tik vėliau, arba Irano atstovai paprasčiausiai meluoja.

Kaip veikia virusas?  Iš visko sprendžiant, „Stuxnet“ siunčia duomenis į Malaizijoje esantį serverį, kuris esą galėtų būti valdymo centras, perimantis programuojamų loginių valdiklių (PLC), naudojamų pramoninei įrangai valdyti ir stebėti, kontrolę. Specialistai mano, kad šis virusas skirtas ne šnipinėjimui, o sabotažui, tačiau jo veikimo mechanizmas iki šiol neatskleistas.

Kodėl jis taip paplito? Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad virusas pateko į įvairiose šalyse esančias kompiuterių sistemas. Keliama prielaida, kad viruso kūrėjams galbūt iš tiesų net nerūpėjo, kur jis prasiskverbs. Jei „Stuxnet“ nepadarė didesnės žalos ne Irane veikiančioms SCADA sistemoms, galima manyti, kad jis buvo nukreiptas ne prieš jas. Kai kurie mano, kad viruso kūrėjai siekė, kad jis plačiau pasklistų patekęs į Iraną ir taip taptų efektyvus. Be to, spėjama, jog virusas galėjo būti suprogramuotas taip, kad nustotų veikęs tam tikrą dieną, pavyzdžiui, 2009 m. sausyje. Kitaip tariant, pagal sumanymą jis neturėjo paplisti po pasaulį, tačiau to išvengti nepavyko, galbūt dėl Bušere dirbusių Rusijos specialistų.

Ir galiausiai lieka paskutinis klausimas – kodėl atominė elektrinė turėtų naudoti „Windows“ aplinkoje veikiančią technologinę programinę įrangą? Apie tai tegalima tik spėlioti, sakoma pranešime.

 

 

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia laukia pokyčių švietimo sistemoje

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę. skaityti »

Kaip pasikeitusi darbo rinka diktuoja technologijų madas?

Prognozuojama, kad iki 2020–ųjų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. skaityti »

Kam reikalinga 360 laipsnių vaizdo kamera?

Dažniausiai apie 360 laipsnių vaizdo kamerą pagalvoja atostogas planuojantys žmonės, mėgstantys fiksuoti akimirkas kalnuose, ekskursijose po miestą ir t.t. skaityti »

Keturi būdai, kaip apsaugoti išmaniuosius vasaros karščių metu

Temperatūrai lauke stipriai šovus į viršų, lietuviai turėtų saugotis ne tik patys, bet ir pagalvoti apie savo išmaniuosius įrenginius. skaityti »

Kur Lietuvoje rastume daugiausiai televizoriaus pultelių?

Kas svarbiausia, renkantis naują televizorių, kokie dalykai, susiję su šiais prietaisais, labiausiai erzina skirtingų miestų gyventojus ir kuriame šalies krašte galima rasti daugiausiai televizoriaus pultelių? skaityti »

ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas vartotojams suteiks daugiau teisių, įmonėms – pareigų

Dėl technologinių pasiekimų pasaulyje sukurtų, apdorotų ir dalijamų duomenų kiekis pastaraisiais metais pasiekė nenumatytas proporcijas. skaityti »

Robotizacija kurs naujas darbo vietas

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas. Taip tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. skaityti »

Svarbiausios televizorių savybės žaidimų mėgėjams

Pastaraisiais metais žaidimų rinkai skirtos konsolės smarkiai patobulėjo – naujausi įrenginiai palaiko ir 4K grafiką, ir aukštą dinaminį diapazoną. skaityti »

„Microsoft“ technologija leis valdyti išmanųjį be rankų

„Microsoft Research“ sukūrė technologiją „GlassHands“, kuri leidžia valdyti mobilųjį įrenginį rankų judesiais ore ar ant bet kokio norimo paviršiaus. skaityti »

Nuo šiol kompiuteriui krauti nebereikės laidų

Belaidis krovimas tampa viena naujausių technologijų, kurias siūlo mobiliųjų telefonų ir planšečių gamintojai. skaityti »