Trečdalis įmonių pirko prekes ar paslaugas elektroniniais tinklais

Publikuota: 2011 m. liepos 26 d. antradienis

Lietuvos statistikos departamento atlikto informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis, 2011 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi 98 procentai gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų. Plačiajuosčiu internetu naudojosi 91 procentas įmonių. Pusė visų įmonių prisijungti prie interneto naudojo skaitmenines abonentines linijas (DSL), 29 procentai jungėsi šviesolaidine (optine) ryšio linija, 30 procentų – kitomis fiksuotomis jungtimis (kabeline, skirtine linija ir kt.).

64 procentai įmonių turėjo vietinius kompiuterių tinklus (LAN). Kompiuterius kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojo 39, internetą – 36 procentai gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų (2010 m. pradžioje – atitinkamai 33 ir 30 proc.).

Interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 68 procentai gamybos ir paslaugų įmonių (2010 m. – 65 proc.). 36 procentai įmonių nurodė, kad interneto tinklalapiuose buvo skelbiami įmonių prekių ar paslaugų katalogai ir kainynai, 21 procentas teikė galimybę užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus, 19 procentų – pasirinkti norimo produkto formą ar dizainą.

Beveik visos įmonės (98 proc.) 2010 m. internetą naudojo bendraudamos su valstybės institucijomis (2009 m. – 95 proc.). Informacijos institucijų svetainėse ieškojo 92 procentai įmonių, 98 procentai siuntėsi įvairias formas, 93 procentai grąžino jas užpildytas. 95 procentai įmonių pasinaudojo valstybės institucijų teikiama galimybe atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu (be papildomų popierinių procedūrų): 94 procentai deklaravo socialinio draudimo įmokas, 92 procentai – pelno mokesčio ir pridėtinės vertės deklaracijas. 27 procentai įmonių internetu siekė gauti valdžios institucijų (Lietuvos ar ES šalių) viešųjų pirkimų konkursų dokumentus ir specifikacijas, 23 procentai teikė siūlymus elektroninėje paraiškų sistemoje (viešųjų pirkimų monitoringo informacinėje sistemoje).

2010 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (pirkti arba parduoti prekes ar paslaugas) naudojo 39 procentai įmonių: 33 procentai įmonių pirko (užsakė) prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais, 25 procentai – gavo užsakymų.

Elektroninės saugos priemones naudojo beveik visos (91 proc.) įmonės. 2010 m. su elektroninės saugos problemomis susidūrė 16 procentų įmonių (2009 m. – 23 proc., 2008 m. – 40 proc.). Pagrindine problema įmonės įvardijo IT paslaugų neprieinamumą, duomenų sunaikinimą ar iškraipymą dėl programinės (techninės) įrangos gedimo. Skaitmenines tapatybės identifikavimo priemones naudojo 72 procentai įmonių (2010 m. – 69 proc.).

Daugelis įmonių naudodamos IT siekė mažinti daromą poveikį aplinkai: 82 procentai įmonių siekė mažinti popieriaus sunaudojimą spausdinimui ir kopijavimui, 64 procentai įmonių darbo vidaus taisyklėse reglamentavo elektros energijos taupymo siekius (28 proc. naudojo IT programas, optimizuojančias energijos suvartojimą verslo procesuose). 52 procentai įmonių stengėsi fizines keliones keisti virtualiais susitikimais – telefono, vaizdo ar interneto konferencijomis, 42 procentai – teikė darbuotojams nuotolinę prieigą prie įmonės el. pašto sistemos, dokumentų ar programų.

Informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse atrankinis tyrimas atliekamas kasmet pagal bendrą Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) parengtą klausimyną. Apklausiamos atrinktos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »