Trečdalis įmonių pirko prekes ar paslaugas elektroniniais tinklais

Publikuota: 2011 m. liepos 26 d. antradienis

Lietuvos statistikos departamento atlikto informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis, 2011 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi 98 procentai gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų. Plačiajuosčiu internetu naudojosi 91 procentas įmonių. Pusė visų įmonių prisijungti prie interneto naudojo skaitmenines abonentines linijas (DSL), 29 procentai jungėsi šviesolaidine (optine) ryšio linija, 30 procentų – kitomis fiksuotomis jungtimis (kabeline, skirtine linija ir kt.).

64 procentai įmonių turėjo vietinius kompiuterių tinklus (LAN). Kompiuterius kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojo 39, internetą – 36 procentai gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų (2010 m. pradžioje – atitinkamai 33 ir 30 proc.).

Interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 68 procentai gamybos ir paslaugų įmonių (2010 m. – 65 proc.). 36 procentai įmonių nurodė, kad interneto tinklalapiuose buvo skelbiami įmonių prekių ar paslaugų katalogai ir kainynai, 21 procentas teikė galimybę užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus, 19 procentų – pasirinkti norimo produkto formą ar dizainą.

Beveik visos įmonės (98 proc.) 2010 m. internetą naudojo bendraudamos su valstybės institucijomis (2009 m. – 95 proc.). Informacijos institucijų svetainėse ieškojo 92 procentai įmonių, 98 procentai siuntėsi įvairias formas, 93 procentai grąžino jas užpildytas. 95 procentai įmonių pasinaudojo valstybės institucijų teikiama galimybe atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu (be papildomų popierinių procedūrų): 94 procentai deklaravo socialinio draudimo įmokas, 92 procentai – pelno mokesčio ir pridėtinės vertės deklaracijas. 27 procentai įmonių internetu siekė gauti valdžios institucijų (Lietuvos ar ES šalių) viešųjų pirkimų konkursų dokumentus ir specifikacijas, 23 procentai teikė siūlymus elektroninėje paraiškų sistemoje (viešųjų pirkimų monitoringo informacinėje sistemoje).

2010 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (pirkti arba parduoti prekes ar paslaugas) naudojo 39 procentai įmonių: 33 procentai įmonių pirko (užsakė) prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais, 25 procentai – gavo užsakymų.

Elektroninės saugos priemones naudojo beveik visos (91 proc.) įmonės. 2010 m. su elektroninės saugos problemomis susidūrė 16 procentų įmonių (2009 m. – 23 proc., 2008 m. – 40 proc.). Pagrindine problema įmonės įvardijo IT paslaugų neprieinamumą, duomenų sunaikinimą ar iškraipymą dėl programinės (techninės) įrangos gedimo. Skaitmenines tapatybės identifikavimo priemones naudojo 72 procentai įmonių (2010 m. – 69 proc.).

Daugelis įmonių naudodamos IT siekė mažinti daromą poveikį aplinkai: 82 procentai įmonių siekė mažinti popieriaus sunaudojimą spausdinimui ir kopijavimui, 64 procentai įmonių darbo vidaus taisyklėse reglamentavo elektros energijos taupymo siekius (28 proc. naudojo IT programas, optimizuojančias energijos suvartojimą verslo procesuose). 52 procentai įmonių stengėsi fizines keliones keisti virtualiais susitikimais – telefono, vaizdo ar interneto konferencijomis, 42 procentai – teikė darbuotojams nuotolinę prieigą prie įmonės el. pašto sistemos, dokumentų ar programų.

Informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse atrankinis tyrimas atliekamas kasmet pagal bendrą Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) parengtą klausimyną. Apklausiamos atrinktos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Šauniausi vaizdo žaidimai žiemos atostogoms

Šiuolaikiniai žaidimai gali prisidėti prie kasdieniam gyvenimui reikalingų įgūdžių formavimo: atsakomybės jausmo, loginio mąstymo, sprendimų priėmimo, reakcijos, kūrybiškumo ir greitos orientacijos. skaityti »

M. Zuckerbergas sukūrė dirbtinio intelekto sistemą

„Facebook“ vadovas pristatė dirbtinio intelekto sistemą, padedančią tvarkytis namuose. skaityti »

Japonai sužymės senjorus QR kodu

Japonijos kompanija „Iruma“ sukūrė nemokamą QR kodu pagrįstų žymių sistemą, kuri padės rasti atminties sutrikimais sergančius pasiklydusius žmones. skaityti »

Lietuvių studentų sukurta programėlė kamšys raštingumo spragas?

Šiaulių universiteto studentai trečiakursiai sukūrė mobiliesiems telefonams pritaikytą išmaniąją programėlę „Pažink ABC“. skaityti »

Kiek įmonėms kainuoja netinkamas IT ūkio valdymas?

IT infrastruktūros valdymo procesų optimizavimas suteikia daugybę privalumų – gali sumažinti veiklos sąnaudas ir padidinti bendrą įmonės kibernetinės apsaugos lygį. skaityti »

Tyrimas, kaip tautiečiai renkasi naują telefoną

Pagal kokius kriterijus tautiečiai renkasi naują telefoną? Kokioms techninės savybės svarbiausios? Kiek svarbi įrenginio spalva? skaityti »

Lietuviai žaidimų kūrėjai turi visus įgūdžius sėkmei pasiekti

Pasaulinės žaidimų rinkos augimas stebimas jau ne vienerius metus. Šiuo metu yra apie 2 milijardus žaidėjų ir prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos žaidimų rinka atneš daugiau nei 90 milijardų JAV dolerių pajamų. skaityti »

„Dell EMC“ Baltijos šalyse vadovaus Pavol Varga

„Dell EMC“ bendrovės vadovu Šiaurės ir Rytų Europos šalyse buvo paskirtas Pavol Varga. skaityti »

Šiuolaikinė darbo vieta: Y kartai reikia pažangiausių technologijų

Sparčiai tobulėjant technologijoms, keičiasi ir darbuotojų poreikiai – moderniausia įranga aprūpinta darbo vieta šiandien tampa neatsiejamu patrauklaus darbdavio atributu. skaityti »

Įvertinti Vyriausybės planai informacinių technologijų srityje

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) palankiai įvertino naujosios Vyriausybės, vadovaujamos Sauliaus Skvernelio, planus orientuotis į aukštųjų technologijų sritį, spartinti mokslo ir technologijų plėtros politiką, kurti naujas inovatyvias technologijas bei skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. skaityti »