Trečdalis įmonių pirko prekes ar paslaugas elektroniniais tinklais

Publikuota: 2011 m. liepos 26 d. antradienis

Lietuvos statistikos departamento atlikto informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis, 2011 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi 98 procentai gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų. Plačiajuosčiu internetu naudojosi 91 procentas įmonių. Pusė visų įmonių prisijungti prie interneto naudojo skaitmenines abonentines linijas (DSL), 29 procentai jungėsi šviesolaidine (optine) ryšio linija, 30 procentų – kitomis fiksuotomis jungtimis (kabeline, skirtine linija ir kt.).

64 procentai įmonių turėjo vietinius kompiuterių tinklus (LAN). Kompiuterius kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojo 39, internetą – 36 procentai gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų (2010 m. pradžioje – atitinkamai 33 ir 30 proc.).

Interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 68 procentai gamybos ir paslaugų įmonių (2010 m. – 65 proc.). 36 procentai įmonių nurodė, kad interneto tinklalapiuose buvo skelbiami įmonių prekių ar paslaugų katalogai ir kainynai, 21 procentas teikė galimybę užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus, 19 procentų – pasirinkti norimo produkto formą ar dizainą.

Beveik visos įmonės (98 proc.) 2010 m. internetą naudojo bendraudamos su valstybės institucijomis (2009 m. – 95 proc.). Informacijos institucijų svetainėse ieškojo 92 procentai įmonių, 98 procentai siuntėsi įvairias formas, 93 procentai grąžino jas užpildytas. 95 procentai įmonių pasinaudojo valstybės institucijų teikiama galimybe atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu (be papildomų popierinių procedūrų): 94 procentai deklaravo socialinio draudimo įmokas, 92 procentai – pelno mokesčio ir pridėtinės vertės deklaracijas. 27 procentai įmonių internetu siekė gauti valdžios institucijų (Lietuvos ar ES šalių) viešųjų pirkimų konkursų dokumentus ir specifikacijas, 23 procentai teikė siūlymus elektroninėje paraiškų sistemoje (viešųjų pirkimų monitoringo informacinėje sistemoje).

2010 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (pirkti arba parduoti prekes ar paslaugas) naudojo 39 procentai įmonių: 33 procentai įmonių pirko (užsakė) prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais, 25 procentai – gavo užsakymų.

Elektroninės saugos priemones naudojo beveik visos (91 proc.) įmonės. 2010 m. su elektroninės saugos problemomis susidūrė 16 procentų įmonių (2009 m. – 23 proc., 2008 m. – 40 proc.). Pagrindine problema įmonės įvardijo IT paslaugų neprieinamumą, duomenų sunaikinimą ar iškraipymą dėl programinės (techninės) įrangos gedimo. Skaitmenines tapatybės identifikavimo priemones naudojo 72 procentai įmonių (2010 m. – 69 proc.).

Daugelis įmonių naudodamos IT siekė mažinti daromą poveikį aplinkai: 82 procentai įmonių siekė mažinti popieriaus sunaudojimą spausdinimui ir kopijavimui, 64 procentai įmonių darbo vidaus taisyklėse reglamentavo elektros energijos taupymo siekius (28 proc. naudojo IT programas, optimizuojančias energijos suvartojimą verslo procesuose). 52 procentai įmonių stengėsi fizines keliones keisti virtualiais susitikimais – telefono, vaizdo ar interneto konferencijomis, 42 procentai – teikė darbuotojams nuotolinę prieigą prie įmonės el. pašto sistemos, dokumentų ar programų.

Informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse atrankinis tyrimas atliekamas kasmet pagal bendrą Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) parengtą klausimyną. Apklausiamos atrinktos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Artėja dabartinių išmaniųjų telefonų programėlių eros pabaiga

Žmonėms norisi, kad kažkas geriau už juos pačius žinotų, ko jiems reikia. skaityti »

Moterys – geresnės programuotojos!

Kaune vykusį renginį „GIRLS CAN CODE” kaitino diskusijos – tai kas vis dėlto geriau programuoja? skaityti »

Ekstremaliam pasinėrimui į žaidimą – 35 colių lenktas žaidimų monitorius

Vienas iš žymiausių pasaulyje monitorius gaminančių prekės ženklų AOC pristato savo naują 35-colių išlenktą ypač platų AGON žaidimų monitorių AG352QCX. skaityti »

„Microsoft“ ir „AI Group“ kartu dirbs prie dirbtinio intelekto projektų

Jungtinių Amerikos Valstijų technologijų bendrovė „Microsoft“ užmezgė partnerystę su dirbtinio intelekto srityje dirbančia „Open AI“. skaityti »

„Samsung“ susišlavė 35 prestižinius CES 2017 apdovanojimus

„Samsung Electronics“ šiemet buvo įvertinta 35 CES Inovacijų apdovanojimais. skaityti »

Atėjo šalčiai: kaip žiemą apsaugoti telefoną?

Žema oro temperatūra gali sulėtinti telefoną ar jį net sugadinti, todėl šiuo metų laiku įrenginiu reikia naudotis kiek kitaip nei įprastai. skaityti »

„Facebook“ pavers vaizdo įrašus meno kūriniais

Nauja programa naudos neuroninių tinklų technologiją, panašią kaip naudojama programoje „Prisma“, kuri meno kūriniais paverčia nuotraukas. skaityti »

Penktadalis lietuviškų el. knygų skaitytojų – emigrantai

Nuo šių metų rugpjūčio, kai lietuviška el. knygų platforma „Milžinas“ pasiūlė galimybę prenumeruoti turinį, vartotojų parsisiųstų knygų skaičius išaugo net 80 proc. ir peržengė 14 tūkst. ribą. skaityti »

Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms – nemokama debesų kompiuterija

Šią savaitę „Microsoft“ paskelbė, kad viso pasaulio, įskaitant ir Lietuvos, nevyriausybinės organizacijos (NVO) gali nemokamai naudotis debesų kompiuterijos platforma „Azure“. skaityti »

FinTech industrijos augimui – daugiau galimybių nustatyti klientus nuotoliniu būdu

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui įteisinti daugiau priemonių, kurios leistų klientų tapatybę nustatyti nuotoliniu būdu. skaityti »