Ne vienas iš svečių, gausiai lankiusių šiais metais Lietuvoje, užsukęs į Lietuvos architektų sąjungą, teiravosi, kur rasti Lietuvos architektūros muziejų. Reikia pripažinti, kad nors mūsiškis muziejus ir ne dėl architektų kaltės buvo uždarytas po veik 40 metų gyvavimo, buvo gėda prisipažinti, kad tokio dalyko nėra visoje šalyje. Jo fondai (apie 56 tūkst. eksponatų), uždarius muziejų 2006 m., pasklido po įvairias institucijas.

Virtualus Lietuvos architektūros muziejus (VAM, www.archmuziejus.lt) sukurtas siekiant kompensuoti praradimus, svarbiausia – kiek įmanoma prisidėti prie dabarties fiksavimo ateities kartoms, nors skaitmeniniu formatu.
Toliau kaupiama informacija apie asmeniniuose archyvuose esančią medžiagą, nes kyla reali grėsmė ją prarasti amžiams: viena vertus, pastaraisiais metais mūsų gretas palieka vieni iškiliausių Lietuvos architektūros XX amžiaus kūrėjų, pelnę tarptautinį pripažinimą (pernai Anapilin išėjo architektūros akademikas V. E. Čekanauskas, architektūros profesorė E. N. Bučiūtė); kita vertus, per daug pasitikima šiuolaikinėmis technologijomis ir net regis neseni projektai, už kuriuos jų autoriai pelnė apdovanojimus, spėjo pranykti.

Šiuo metu Virtualiame Lietuvos architektūros muziejuje sukaupta veik 700 eksponatų iš devynių architektų privačių archyvų. Tarp jų galima rasti iškilių Lietuvos architektų darbų, realizuotų pastatų nuotraukų skaitmeniniu formatu: architektūros akademiko V. E. Čekanausko, architektūros prof. E. N. Bučiūtės, architektūros prof. V. J. Dičiaus, architektūros prof. A. Mačiulio, architektūros prof. V. Brėdikio, architektūros prof. J. Šeiboko ir kitų.
Įvairaus pobūdžio, turinio ir atlikimo technikos dokumentai viešai prieinami adresu www.archmuziejus.lt. Užsiregistravę lankytojai gali formuoti savo rinkinį, prisireikus, pavyzdžiui, norint panaudoti dalį medžiagos rengiamoje knygoje, gali kreiptis dėl geresnės rezoliucijos eksponatų gavimo (tinklapyje yra prašymo-sutarties šablonas).

2013 m. VAM kolekciją papildė naujas eksponatų formatas – vaizdo įrašai su žymių architektų interviu (V. J. Dičiaus, A. Mačiulio, V. Brėdikio). Jų gyvos mintys, originalus požiūris ir faktai iš praeities įdomūs visiems, ne vien šios srities profesionalams. Suprantama, ši medžiaga bus itin vertinga tyrėjams, besigilinantiems į mūsų šalies modernizmo architektūrą. 

Dar viena naujiena – nuo šių metų Virtualus architektūros muziejus pradedamas versti ir į anglų kalbą (pradėta nuo biografijų), tad jo šaltiniais galės naudotis ir mūsų šalies architektūra besidomintys lankytojai iš kitų šalių. Tai teikia vilčių, kad praturtinsime savo architektūros istorijos lauką naujomis įžvalgomis, gal net mūsų architektų darbai ras savo vietą tarptautiniame diskurse.

Projektą Virtualus architektūros muziejus parengė Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga, remiant LR kultūros rėmimo fondui ir Lietuvos architektų rūmams.