E. demokratijos plėtrą Lietuvoje labiausiai paskatins didesnis viešumas

Publikuota: 2015 m. sausio 20 d. antradienis

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad kol kas e. demokratijos procesuose yra dalyvavę tik apie 10 % Lietuvos gyventojų.

Tyrimo metu gyventojų buvo klausiama, ar per paskutinius metus teko internetu ieškoti informacijos apie viešojo sektoriaus institucijų priimtus ar planuojamus priimti sprendimus, pareikšti savo nuomonę dėl institucijų planuojamų ar jau priimtų sprendimų, ar yra tekę internetu teikti pasiūlymus dėl institucijų sprendimų tobulinimo ar patiems inicijuoti tam tikrus institucijų sprendimų projektus.

Šalies gyventojų dalyvavimas e. demokratijos procesuose dažniausiai apsiriboja informacijos apie viešojo sektoriaus institucijų priimtus ar planuojamus priimti sprendimus paieška – tai per pastaruosius metus darė 9% apklaustųjų. Tik labai nedidelė gyventojų dalis šiuose procesuose dalyvauja pro-aktyviai – internetu pateikia nuomonę apie priimtus ar rengiamus valdžios sprendimus (2%), teikia pasiūlymus (0,5%) ar inicijuoja sprendimų projektus (0,1%).

„Kol kas tik nedidelė mūsų visuomenės dalis aktyviai dalyvauja e. demokratijos procesuose. Galima teigti, kad tai - visuomenės intelektualinis elitas, nuomonės formuotojai, kurie savo pavyzdžiu gali patraukti didesnę visuomenės dalį aktyviau įsijungti į procesus, tiesiogiai įtakojančius valdžios institucijų priimamus sprendimus“, – sako IVPK direktorius Ramūnas Čepaitis.

Siekiant, kad visuomenė turėtų daugiau galimybių dalyvauti e. demokratijos procesuose, ES struktūrinių fondų investicijų lėšomis ne pirmus metus kuriami nauji įrankiai, skirti tiek regionams, tiek visiems Lietuvos gyventojams. Savivaldybių interneto svetainėse įdiegti sprendimai leidžia vietos gyventojams internetu operatyviai susipažinti su svarstomais bei priimtais savivaldybių sprendimais, teikti savo siūlymus, stebėti tarybų darbą, keistis nuomonėmis.

LR Seimo kanceliarijos įgyvendinto projekto metu sukurta naujoji Teisės aktų informacinė sistema leidžia paprasčiau ir operatyviau publikuoti priimtus teisės aktus ir jų projektus, visuomenė gali internete pareikšti nuomonę ar pateikti siūlymus dėl šių projektų.

Tuo tarpu LR Vyriausybės kanceliarijos kartu su IVPK vykdomo projekto metu kuriamos e. paslaugos, leisiančios gyventojams lengvai rasti informaciją apie Vyriausybės veiklą, internetu teikti prašymus, pareiškimus, skundus, peržiūrėti, komentuoti ir reitinguoti Vyriausybės iniciatyva visuomenės vertinimui teikiamas diskusijų temas bei sprendimų projektus.

Tikimasi, kad naujai įdiegti sprendimai paskatins gyventojus aktyviau domėtis jiems aktualiomis temomis ir įsitraukti į sprendimų priėmimo procesu, o apie ES lėšomis naujai sukurtus e. sprendimus ir e. paslaugas jie gali sužinoti šiai temai skirtos iniciatyvos „Prisijungusi Lietuva“ svetainėje www.prisijungusi.lt.

2014 m. IV ketv. internetu Lietuvoje naudojosi 71% 16-74 m. amžiaus gyventojų. Valstybės institucijų svetainėse internete lankėsi 32% gyventojų (45% interneto vartotojų). Šis rodiklis, lyginant su 2013 m., yra išaugęs 5 proc. punktais.

Tyrimą Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos užsakymu atliko UAB „Socialinės informacijos centras“. Tyrimas buvo atliekamas 2014 m. spalio 16 –22 dienomis, apklausus 1015 Lietuvos gyventojų (16-74 metų amžiaus).

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Įvertintos Lietuvos savivaldybių e. demokratijos paslaugos

Įvertinus visų Lietuvos savivaldybių sukurtus e. demokratijos sprendimus paaiškėjo, kad kokybiškiausiai jie įdiegti Šiauliuose, kurių sukurtas priemones, leidžiančias gyventojams elektroniniu būdu dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ekspertai įvertino 10,4 balo iš 20 galimų. skaityti »

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »