Elektroninės priemonės didina galimybę pritarti organų donorystei

Publikuota: 2015 m. vasario 24 d. antradienis

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvoje sparčiai gausėja pritariančiųjų organų ir audinių donorystei gretos, o tam įtakos turi ir modernios kompiuterinės technologijos. Per nepilnus vienuolika mėnesių, kai mūsų šalyje buvo įdiegta galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti elektroniniu būdu, pritariančiųjų, kad po konstatuotos smegenų mirties organai ir (ar) audiniai būtų paimti transplantuoti, skaičius išaugo jau 2 tūkstančiais Lietuvos gyventojų.

Įsigaliojo pernai pavasarį

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti valią po savo mirties paaukoti organus ir (ar) audinius donorystei sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įteisinta nuo 2014 metų kovo 27-osios. Kol tokios galimybės nebuvo, sutikimų tapti donorais per mėnesį būdavo registruojama iki 100. Įdiegus naujovę, pirmą mėnesį ja pasinaudojo net 452 žmonės, antrąjį – 294, trečiąjį – 350, ketvirtąjį – 154.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu donoro korteles turi 20 444 žmonės. Iš jų 19 561 asmuo sutinka donorystei po mirties aukoti visus savo organus ir (ar) audinius, 883 – ne visus.

Sutikimą aukoti save donorystei moterų pareiškė kone dvigubai daugiau, negu vyrų – atitinkamai 13 261 ir 7183.

Pilietiškiausi – jauni žmonės

Vertinant pagal amžių, labiausiai donorystei pritaria 18-30 metų jaunimas: šios amžiaus grupės žmonės turi net 11 631 donoro kortelę. Pakankamai pilietiški ir 31-40 metų (4745 sutikimai donoro kortelei gauti) bei 41-50 metų (2504 sutikimai donoro kortelei gauti) gyventojai. Gerokai rečiau donorystei pritaria 51-60 metų gyventojai (997 sutikimai). Žmonių nuo 61 metų ir vyresnių, sutinkančių aukoti save transplantacijai, iš viso yra 557.

Lyginant pagal gyvenamąją vietą, daugiausia – beveik pusaštunto tūkstančio – donoro kortelių jau turi Vilniaus apskrities gyventojai. Kauno apskrities gyventojams išduota daugiau kaip 3700  donoro kortelių, Šiaulių apskrityje – daugiau kaip 2100 donoro kortelių. Panevėžio apskrityje apsisprendimą po mirties tapti organų ir (ar) audinių donoru yra pareiškę beveik 1800 žmonių, Klaipėdos apskrityje – daugiau kaip 1600 žmonių, Alytaus ir Marijampolės apskrityse – maždaug po 1100 žmonių. Utenos apskrityje donoro kortelė išduota daugiau kaip 600 gyventojų, Telšių apskrityje – daugiau kaip 500 gyventojų, Tauragės apskrityje – mažiausiai, apie 350 gyventojų.

Donorinių organų trūksta 

Nors sutikimą paaukoti save donorystei pareškia vis daugiau žmonių, donorinių organų  Lietuvoje, deja, stinga. Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje laukia 479 recipientai. 206 žmonėms reikia persodinti inkstus, 12 laukia kasos ir inksto komplekso transplantacijos, 37 – širdies, 4 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 64 – kepenų, 151 – ragenos transplantacijos.

Jei norėtumėte papildyti pritariančiųjų organų donorystei gretas, kviečiame užpildyti elektroninį sutikimą donoro kortelei gauti. Tereikia apsilankyti interneto svetainėje www.transplantacija.lt, rasti nuorodą „Pasirašyk internetu“, patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Per metus elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei pasirašė 2 128 žmonės

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti savo valią po mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei mūsų šalyje buvo įteisinta lygiai prieš metus – 2014-ųjų kovo 27-ąją – pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Per metus vien elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei... skaityti »

Kompiuteriais ir internetu naudojosi visos daugiau kaip 10 darbuotojų turinčios įmonės

Kompiuteriais ir internetu šių metų pradžioje naudojosi visos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, teigia Statistikos departamentas skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ siekia padėti greičiau apsipirkti

„Cisco Systems Inc.“ pademonstravo, kaip, panaudojant jos sukurtą IoE technologiją, realioje parduotuvėje galima paspartinti prekybą. skaityti »

Belaidis internetas skaitytojų namuose per viešąsias bibliotekas

JAV viešosios bibliotekos rado įdomų būdą mažinti gyventojų skaitmeninę atskirtį. skaityti »

Pinigų muziejaus svetainėje – patogi registracija į ekskursijas ir virtualios ekspozicijos

Lietuvos banko Pinigų muziejus pristato naujovę – interneto svetainę www.pinigumuziejus.lt. Jos lankytojai gali patogiai užsiregistruoti į didelio populiarumo sulaukiančias ekskursijas Pinigų muziejuje su gidu, įvairius renginius, edukacines programas. skaityti »

Naujosios elektroninės meteo.lt paslaugos

Nuo šiol lengvai ir patogiai galima sužinoti dar daugiau informacijos apie orus, klimatą ir paviršinius vandenis – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba internetu teikia daugiau kaip 20 elektroninių paslaugų. skaityti »

Žodynais „Dict.com“ dabar galima naudotis ir portale „Lexilogos“

Ar Jus domina didelės kalbos, ar planuojate išvykti studijuoti į Aziją, ar vasarą aplankyti mažą šalį ir nemokate jos kalbos? Visiem atvejams galite nemokamai naudotis unikalų žodynų portalą dict.com. skaityti »

Žemėtvarkos paslaugų užsakymas internetu sumažino įkainius 46 proc.

Skaitmeniniame amžiuje informacinės tehcnologijos sparčiai vystosi, o paslaugos internetu įsigali ir tokiose srityje kaip geodezija ar žemėtvarka. skaityti »

Didžiojoje Britanijoje galima įsigyti prekių per internetą išsimokėtinai

„PayItSimple“ plečia savo paslaugas Didžioje Britanijoje. Įmonė siūlo apsipirkti atsiskaitant kreditinėmis kortelėmis išsimokėtinai be papildomų komisinių. skaityti »

Startuoja Europos Komisijos konkursas, skirtas išrinkti geriausius Europoje sparčiojo interneto ryšio plėtros projektus

Europos Komisija paskelbė naują konkursą – „Europos plačiajuosčio ryšio apdovanojimus“, skirtus išrinkti penkis geriausius Europoje sparčiojo interneto ryšio plėtros projektus. skaityti »

2015 m. II ketvirtį RRT gavo 188 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

2015 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 188 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. skaityti »