Elektroninės priemonės didina galimybę pritarti organų donorystei

Publikuota: 2015 m. vasario 24 d. antradienis

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvoje sparčiai gausėja pritariančiųjų organų ir audinių donorystei gretos, o tam įtakos turi ir modernios kompiuterinės technologijos. Per nepilnus vienuolika mėnesių, kai mūsų šalyje buvo įdiegta galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti elektroniniu būdu, pritariančiųjų, kad po konstatuotos smegenų mirties organai ir (ar) audiniai būtų paimti transplantuoti, skaičius išaugo jau 2 tūkstančiais Lietuvos gyventojų.

Įsigaliojo pernai pavasarį

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti valią po savo mirties paaukoti organus ir (ar) audinius donorystei sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įteisinta nuo 2014 metų kovo 27-osios. Kol tokios galimybės nebuvo, sutikimų tapti donorais per mėnesį būdavo registruojama iki 100. Įdiegus naujovę, pirmą mėnesį ja pasinaudojo net 452 žmonės, antrąjį – 294, trečiąjį – 350, ketvirtąjį – 154.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu donoro korteles turi 20 444 žmonės. Iš jų 19 561 asmuo sutinka donorystei po mirties aukoti visus savo organus ir (ar) audinius, 883 – ne visus.

Sutikimą aukoti save donorystei moterų pareiškė kone dvigubai daugiau, negu vyrų – atitinkamai 13 261 ir 7183.

Pilietiškiausi – jauni žmonės

Vertinant pagal amžių, labiausiai donorystei pritaria 18-30 metų jaunimas: šios amžiaus grupės žmonės turi net 11 631 donoro kortelę. Pakankamai pilietiški ir 31-40 metų (4745 sutikimai donoro kortelei gauti) bei 41-50 metų (2504 sutikimai donoro kortelei gauti) gyventojai. Gerokai rečiau donorystei pritaria 51-60 metų gyventojai (997 sutikimai). Žmonių nuo 61 metų ir vyresnių, sutinkančių aukoti save transplantacijai, iš viso yra 557.

Lyginant pagal gyvenamąją vietą, daugiausia – beveik pusaštunto tūkstančio – donoro kortelių jau turi Vilniaus apskrities gyventojai. Kauno apskrities gyventojams išduota daugiau kaip 3700  donoro kortelių, Šiaulių apskrityje – daugiau kaip 2100 donoro kortelių. Panevėžio apskrityje apsisprendimą po mirties tapti organų ir (ar) audinių donoru yra pareiškę beveik 1800 žmonių, Klaipėdos apskrityje – daugiau kaip 1600 žmonių, Alytaus ir Marijampolės apskrityse – maždaug po 1100 žmonių. Utenos apskrityje donoro kortelė išduota daugiau kaip 600 gyventojų, Telšių apskrityje – daugiau kaip 500 gyventojų, Tauragės apskrityje – mažiausiai, apie 350 gyventojų.

Donorinių organų trūksta 

Nors sutikimą paaukoti save donorystei pareškia vis daugiau žmonių, donorinių organų  Lietuvoje, deja, stinga. Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje laukia 479 recipientai. 206 žmonėms reikia persodinti inkstus, 12 laukia kasos ir inksto komplekso transplantacijos, 37 – širdies, 4 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 64 – kepenų, 151 – ragenos transplantacijos.

Jei norėtumėte papildyti pritariančiųjų organų donorystei gretas, kviečiame užpildyti elektroninį sutikimą donoro kortelei gauti. Tereikia apsilankyti interneto svetainėje www.transplantacija.lt, rasti nuorodą „Pasirašyk internetu“, patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Per metus elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei pasirašė 2 128 žmonės

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti savo valią po mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei mūsų šalyje buvo įteisinta lygiai prieš metus – 2014-ųjų kovo 27-ąją – pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Per metus vien elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei... skaityti »

Programišiai „nulaužė“ M. Zuckerbergo paskyrą

Programišius iš Palestinos, žinomas Halilo vardu, „nulaužė“ socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo paskyrą. skaityti »

„Facebook“ tinkle pasklido naujas virusas

„Facebook“ tinkle pasklido naujas virusas. skaityti »

Didėja priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų

Cardiff, Derby ir Nottingham Trent universitetų tyrimas atskleidė, kad interneto žaidimus siūlančios bendrovės turi priimti atsakomybę už jų produktų besaikį vartojimą, kitu atveju veiksmų imsis vyriausybė, siekdama pažaboti priklausomybę nuo tokio pobūdžio vaizdo žaidimų. skaityti »

Savaitgalį „lūžo“„Google“

Šį savaitgalį dauguma „Google“ produktų vartotojų buvo labai nustebinti, nes naktį iš penktadienio į šeštadienį visa sistema tiesiog „lūžo“, o ekrane buvo rašoma, kad įvyko klaida 502. skaityti »

Naudojiesi „Facebook“ – esi mažiau patenkintas savo gyvenimu

Mičigano universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad naudojimasis „Facebook“ gali ne tik sugadinti nuotaiką, bet ir sumažinti pasitenkinimą savo gyvenimu. skaityti »

Nesitikėkite privatumo siųsdami elektroninius laiškus

Korporacija „Google“ savo pranešime teigia, jog žmonės keldami ieškinius dėl privatumo t.y. korespondencijos konfidencialumo elgiasi juokingai. skaityti »

„Pirate Bay“ sukūrė nuosavą naršyklę

Pati garsiausia pasaulyje kompanija, kovojanti už laisvą bet kokio turinio naudojimą, paskelbė apie nuosavos naršyklės kūrimą. skaityti »

„Facebook“ paleis vaizdo reklamą

Socialinis tinklas „Facebook“ šį rudenį planuoja keisti vaizdo reklamos formatą. skaityti »

Lietuva ir Islandija pirmauja tarp Šiaurės ir Baltijos šalių pagal interneto prieigos spartą

Lietuvoje ir Islandijoje 2012 m. buvo didžiausia abonentų, naudojančių 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto prieigą, skvarba (atitinkamai 12 proc. ir 14 proc.). skaityti »

Nuotraukos socialiniame tinkle – greitas išsiskyrimas su draugais

Birmingemo universiteto (Anglija) mokslininko dr. David Houghton atliktas tyrimas atskleidė, jog individai, kurie nuolat publikuoja nuotraukas socialiniame tinkle, rizikuoja prarasti draugus. skaityti »