Elektroninės priemonės didina galimybę pritarti organų donorystei

Publikuota: 2015 m. vasario 24 d. antradienis

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvoje sparčiai gausėja pritariančiųjų organų ir audinių donorystei gretos, o tam įtakos turi ir modernios kompiuterinės technologijos. Per nepilnus vienuolika mėnesių, kai mūsų šalyje buvo įdiegta galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti elektroniniu būdu, pritariančiųjų, kad po konstatuotos smegenų mirties organai ir (ar) audiniai būtų paimti transplantuoti, skaičius išaugo jau 2 tūkstančiais Lietuvos gyventojų.

Įsigaliojo pernai pavasarį

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti valią po savo mirties paaukoti organus ir (ar) audinius donorystei sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įteisinta nuo 2014 metų kovo 27-osios. Kol tokios galimybės nebuvo, sutikimų tapti donorais per mėnesį būdavo registruojama iki 100. Įdiegus naujovę, pirmą mėnesį ja pasinaudojo net 452 žmonės, antrąjį – 294, trečiąjį – 350, ketvirtąjį – 154.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu donoro korteles turi 20 444 žmonės. Iš jų 19 561 asmuo sutinka donorystei po mirties aukoti visus savo organus ir (ar) audinius, 883 – ne visus.

Sutikimą aukoti save donorystei moterų pareiškė kone dvigubai daugiau, negu vyrų – atitinkamai 13 261 ir 7183.

Pilietiškiausi – jauni žmonės

Vertinant pagal amžių, labiausiai donorystei pritaria 18-30 metų jaunimas: šios amžiaus grupės žmonės turi net 11 631 donoro kortelę. Pakankamai pilietiški ir 31-40 metų (4745 sutikimai donoro kortelei gauti) bei 41-50 metų (2504 sutikimai donoro kortelei gauti) gyventojai. Gerokai rečiau donorystei pritaria 51-60 metų gyventojai (997 sutikimai). Žmonių nuo 61 metų ir vyresnių, sutinkančių aukoti save transplantacijai, iš viso yra 557.

Lyginant pagal gyvenamąją vietą, daugiausia – beveik pusaštunto tūkstančio – donoro kortelių jau turi Vilniaus apskrities gyventojai. Kauno apskrities gyventojams išduota daugiau kaip 3700  donoro kortelių, Šiaulių apskrityje – daugiau kaip 2100 donoro kortelių. Panevėžio apskrityje apsisprendimą po mirties tapti organų ir (ar) audinių donoru yra pareiškę beveik 1800 žmonių, Klaipėdos apskrityje – daugiau kaip 1600 žmonių, Alytaus ir Marijampolės apskrityse – maždaug po 1100 žmonių. Utenos apskrityje donoro kortelė išduota daugiau kaip 600 gyventojų, Telšių apskrityje – daugiau kaip 500 gyventojų, Tauragės apskrityje – mažiausiai, apie 350 gyventojų.

Donorinių organų trūksta 

Nors sutikimą paaukoti save donorystei pareškia vis daugiau žmonių, donorinių organų  Lietuvoje, deja, stinga. Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje laukia 479 recipientai. 206 žmonėms reikia persodinti inkstus, 12 laukia kasos ir inksto komplekso transplantacijos, 37 – širdies, 4 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 64 – kepenų, 151 – ragenos transplantacijos.

Jei norėtumėte papildyti pritariančiųjų organų donorystei gretas, kviečiame užpildyti elektroninį sutikimą donoro kortelei gauti. Tereikia apsilankyti interneto svetainėje www.transplantacija.lt, rasti nuorodą „Pasirašyk internetu“, patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Per metus elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei pasirašė 2 128 žmonės

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti savo valią po mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei mūsų šalyje buvo įteisinta lygiai prieš metus – 2014-ųjų kovo 27-ąją – pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Per metus vien elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei... skaityti »

IT sprendimų debesijai rinka siekia 70 mlrd. dolerių

Analitinė bendrovė „Synergy Research Group“ paskelbė pasaulinės IT rinkos, besiremiančios debesų infrastruktūra, rezultatus. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ investuoja į daiktų internetą

„Cisco Systems Inc.“ nusprendė įsigyti įmonę „Jasper“, teikiančią daiktų interneto paslaugas. skaityti »

Lietuvoje daugėja šviesolaidinio interneto ir IPTV naudotojų

LR ryšių reguliavimo tarnyba paskelbė 2016 m. III-iojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. skaityti »

Sukurtas 10 000 kartų mažiau energijos naudojantis „Wi-Fi“

Vašingtono universiteto inžinieriai sukūrė naują „Wi-Fi“ technologiją, sunaudojančią 10 000 kartų mažiau energijos nei įprastai. skaityti »

Kokias saugumo klaidas darome internete?

Per didelis atvirumas socialiniuose tinkluose gali pritraukti kibernetinių nusikaltėlių dėmesį, o per silpni slaptažodžiai – atverti kelią įsilaužimams. skaityti »

„Plume“ pristatė naujo tipo „Wi-Fi“ sistemą

Bendrovė „Plume“ pristatė ryšio technologijų naujovę – naują „Wi-Fi“ sistemą, kuri sudaryta iš miniatiūrinių imtuvų, sujungtų į bendrą vieno namo ar vieno kambario tinklą. skaityti »

Asmenukių kiekis socialiniuose tinkluose gali pranešti apie psichologines problemas

Psichoterapeutė Tamara Kuntelija-Plieskė pasakoja apie tai, kada asmenukės – tik smagus žaidimas, o kada jos pradeda kelti grėsmę realiam gyvenimui. skaityti »

Vartotojai nepalieka socialinių tinklų, baimindamiesi prarasti draugus

Aštuoni iš devynių interneto naudotojų norėtų uždaryti savo paskyras socialiniuose tinkluose, tačiau nuo šio žingsnio juos sulaiko baimė prarasti ryšį su draugais ir vertingus prisiminimus. skaityti »

Ar vaiko teisė į pagarbą internete egzistuoja?

Lapkričio 18 d. LR Seime buvo surengta vaiko teisių kontrolierių konferencija „Vaiko teisė į pagarbą“. Joje buvo kalbama apie socialinių tinklų vaiko pasauliui daromą žalą, ir ar egzistuoja pagarba vaikui, esančiame socialiniuose tinkluose. skaityti »

Iki 2020 m. srautas iš debesijos išaugs beveik keturis kartus

Kompanija „Cisco Systems“ prognozuoja debesų architektūros augimą. skaityti »