Elektroninės priemonės didina galimybę pritarti organų donorystei

Publikuota: 2015 m. vasario 24 d. antradienis

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvoje sparčiai gausėja pritariančiųjų organų ir audinių donorystei gretos, o tam įtakos turi ir modernios kompiuterinės technologijos. Per nepilnus vienuolika mėnesių, kai mūsų šalyje buvo įdiegta galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti elektroniniu būdu, pritariančiųjų, kad po konstatuotos smegenų mirties organai ir (ar) audiniai būtų paimti transplantuoti, skaičius išaugo jau 2 tūkstančiais Lietuvos gyventojų.

Įsigaliojo pernai pavasarį

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti valią po savo mirties paaukoti organus ir (ar) audinius donorystei sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įteisinta nuo 2014 metų kovo 27-osios. Kol tokios galimybės nebuvo, sutikimų tapti donorais per mėnesį būdavo registruojama iki 100. Įdiegus naujovę, pirmą mėnesį ja pasinaudojo net 452 žmonės, antrąjį – 294, trečiąjį – 350, ketvirtąjį – 154.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu donoro korteles turi 20 444 žmonės. Iš jų 19 561 asmuo sutinka donorystei po mirties aukoti visus savo organus ir (ar) audinius, 883 – ne visus.

Sutikimą aukoti save donorystei moterų pareiškė kone dvigubai daugiau, negu vyrų – atitinkamai 13 261 ir 7183.

Pilietiškiausi – jauni žmonės

Vertinant pagal amžių, labiausiai donorystei pritaria 18-30 metų jaunimas: šios amžiaus grupės žmonės turi net 11 631 donoro kortelę. Pakankamai pilietiški ir 31-40 metų (4745 sutikimai donoro kortelei gauti) bei 41-50 metų (2504 sutikimai donoro kortelei gauti) gyventojai. Gerokai rečiau donorystei pritaria 51-60 metų gyventojai (997 sutikimai). Žmonių nuo 61 metų ir vyresnių, sutinkančių aukoti save transplantacijai, iš viso yra 557.

Lyginant pagal gyvenamąją vietą, daugiausia – beveik pusaštunto tūkstančio – donoro kortelių jau turi Vilniaus apskrities gyventojai. Kauno apskrities gyventojams išduota daugiau kaip 3700  donoro kortelių, Šiaulių apskrityje – daugiau kaip 2100 donoro kortelių. Panevėžio apskrityje apsisprendimą po mirties tapti organų ir (ar) audinių donoru yra pareiškę beveik 1800 žmonių, Klaipėdos apskrityje – daugiau kaip 1600 žmonių, Alytaus ir Marijampolės apskrityse – maždaug po 1100 žmonių. Utenos apskrityje donoro kortelė išduota daugiau kaip 600 gyventojų, Telšių apskrityje – daugiau kaip 500 gyventojų, Tauragės apskrityje – mažiausiai, apie 350 gyventojų.

Donorinių organų trūksta 

Nors sutikimą paaukoti save donorystei pareškia vis daugiau žmonių, donorinių organų  Lietuvoje, deja, stinga. Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje laukia 479 recipientai. 206 žmonėms reikia persodinti inkstus, 12 laukia kasos ir inksto komplekso transplantacijos, 37 – širdies, 4 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 64 – kepenų, 151 – ragenos transplantacijos.

Jei norėtumėte papildyti pritariančiųjų organų donorystei gretas, kviečiame užpildyti elektroninį sutikimą donoro kortelei gauti. Tereikia apsilankyti interneto svetainėje www.transplantacija.lt, rasti nuorodą „Pasirašyk internetu“, patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Per metus elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei pasirašė 2 128 žmonės

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti savo valią po mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei mūsų šalyje buvo įteisinta lygiai prieš metus – 2014-ųjų kovo 27-ąją – pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Per metus vien elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei... skaityti »

Apie savo veiklą Prezidentė informuos ir „Twitter'yje“

Lietuvos Respublikos Prezidentė pradeda naudotis socialiniu portalu „Twitter“. skaityti »

„YouTube“ transliuos NBDL lygos varžybas, kuriose žaidžia Donatas Motiejūnas

NBDL lygos varžybos bus transliuojamos didžiausiame pasaulyje vaizdo įrašų dalijimosi portale „YouTube“. Krepšinio mėgėjai galės išvysti net iki 350 varžybų. skaityti »

Dėl HTTPS protokolo „Facebook“ veiks lėčiau

„Facebook“ kas mėnesį naudojasi apie milijardas internautų. Turint tiek vartotojų ir jų asmeninės informacijos, kyla grėsmė saugumui. Dėl to „Facebook“ netrukus visiškai pereis prie HTTPS protokolo. skaityti »

„Twitter“ leis dalytis pranešimais elektroniniu paštu

Artimiausiu metu „Twitter“ vartotojai galės elektroniniu paštu dalytis žinutėmis netgi su tais draugais, kurie nėra užsiregistravę „Twitter“. skaityti »

Ar „Wikipedia“ ir toliau gyvuos tik iš aukų?

Nors „Wikipedia“ laisvoji enciklopedija, kuri priklauso pelno nesiekiančiai organizacijai „Wikimedia Foundation“, tiksliai neatskleidžia, kiek lėšų jai reikia per vienus metus, tačiau prieš porą metų organizacija sakė, jog jai reikia 16 milijonų JAV dolerių metams, kad galėtų save išlaikyti. skaityti »

Su darbo inspektoriais pasikonsultuoti galima ir „Facebooke“

Darbuotojai ir darbdaviai, norintys pasikonsultuoti su darbo inspektoriais dėl savo pareigų, teisių ar darbo sąlygų, tai gali padaryti jau ir socialiniame tinkle „Facebook“, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) profilyje. skaityti »

„Gmail“ padės rasti laiškus pagal dydį

Elektroninio pašto paslauga „Gmail“ jau siūlo laiškų paieškos pagal dydį galimybę. skaityti »

„Facebook“ koreguos JAV darbo rinką

Socialinis tinklas „Facebook“ išleido darbo paieškos programą „Social Jobs“. skaityti »

Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą reprezentuos gyventojo kurtas logotipas

Koks prekinis ženklas pristatys nuo 2013 metų startuosiantį teismų elektroninių paslaugų protalą, patikėta spręsti patiems gyventojams. skaityti »

Interneto memai papildė „Facebook“ šypsenėles

Socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai jau turi galimybę savo pranešimuose, be tradicinių šypsenėlių, naudoti populiarius internetinius memus. skaityti »