Elektroninės priemonės didina galimybę pritarti organų donorystei

Publikuota: 2015 m. vasario 24 d. antradienis

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvoje sparčiai gausėja pritariančiųjų organų ir audinių donorystei gretos, o tam įtakos turi ir modernios kompiuterinės technologijos. Per nepilnus vienuolika mėnesių, kai mūsų šalyje buvo įdiegta galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti elektroniniu būdu, pritariančiųjų, kad po konstatuotos smegenų mirties organai ir (ar) audiniai būtų paimti transplantuoti, skaičius išaugo jau 2 tūkstančiais Lietuvos gyventojų.

Įsigaliojo pernai pavasarį

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti valią po savo mirties paaukoti organus ir (ar) audinius donorystei sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įteisinta nuo 2014 metų kovo 27-osios. Kol tokios galimybės nebuvo, sutikimų tapti donorais per mėnesį būdavo registruojama iki 100. Įdiegus naujovę, pirmą mėnesį ja pasinaudojo net 452 žmonės, antrąjį – 294, trečiąjį – 350, ketvirtąjį – 154.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu donoro korteles turi 20 444 žmonės. Iš jų 19 561 asmuo sutinka donorystei po mirties aukoti visus savo organus ir (ar) audinius, 883 – ne visus.

Sutikimą aukoti save donorystei moterų pareiškė kone dvigubai daugiau, negu vyrų – atitinkamai 13 261 ir 7183.

Pilietiškiausi – jauni žmonės

Vertinant pagal amžių, labiausiai donorystei pritaria 18-30 metų jaunimas: šios amžiaus grupės žmonės turi net 11 631 donoro kortelę. Pakankamai pilietiški ir 31-40 metų (4745 sutikimai donoro kortelei gauti) bei 41-50 metų (2504 sutikimai donoro kortelei gauti) gyventojai. Gerokai rečiau donorystei pritaria 51-60 metų gyventojai (997 sutikimai). Žmonių nuo 61 metų ir vyresnių, sutinkančių aukoti save transplantacijai, iš viso yra 557.

Lyginant pagal gyvenamąją vietą, daugiausia – beveik pusaštunto tūkstančio – donoro kortelių jau turi Vilniaus apskrities gyventojai. Kauno apskrities gyventojams išduota daugiau kaip 3700  donoro kortelių, Šiaulių apskrityje – daugiau kaip 2100 donoro kortelių. Panevėžio apskrityje apsisprendimą po mirties tapti organų ir (ar) audinių donoru yra pareiškę beveik 1800 žmonių, Klaipėdos apskrityje – daugiau kaip 1600 žmonių, Alytaus ir Marijampolės apskrityse – maždaug po 1100 žmonių. Utenos apskrityje donoro kortelė išduota daugiau kaip 600 gyventojų, Telšių apskrityje – daugiau kaip 500 gyventojų, Tauragės apskrityje – mažiausiai, apie 350 gyventojų.

Donorinių organų trūksta 

Nors sutikimą paaukoti save donorystei pareškia vis daugiau žmonių, donorinių organų  Lietuvoje, deja, stinga. Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje laukia 479 recipientai. 206 žmonėms reikia persodinti inkstus, 12 laukia kasos ir inksto komplekso transplantacijos, 37 – širdies, 4 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 64 – kepenų, 151 – ragenos transplantacijos.

Jei norėtumėte papildyti pritariančiųjų organų donorystei gretas, kviečiame užpildyti elektroninį sutikimą donoro kortelei gauti. Tereikia apsilankyti interneto svetainėje www.transplantacija.lt, rasti nuorodą „Pasirašyk internetu“, patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Per metus elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei pasirašė 2 128 žmonės

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti savo valią po mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei mūsų šalyje buvo įteisinta lygiai prieš metus – 2014-ųjų kovo 27-ąją – pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Per metus vien elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei... skaityti »

„Google“ pajamos iš reklamos didesnės nei visos JAV spausdintinės žiniasklaidos

Paieškos milžinės „Google“ pajamos iš reklamos pirmąjį pusmetį siekė 20,8 mlrd. JAV dolerių – daugiau nei visos JAV spausdintinės žiniasklaidos per tokį pat laikotarpį. skaityti »

„Facebook“ apie įvykį praneš garsiniais signalais

Socialiniame tinkle „Facebook“ pradėta testuoti nauja funkcija – garsinis signalas po sienos įrašo ir paspaudimo „Patinka“. skaityti »

„Wikipedia“ bus papildyta vaizdo įrašais

Internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ kūrėjai į tinklalapį įdėjo vaizdo leistuvą „Kaltura“. Jis įrašytas HTML5 kalba ir leidžia atkurti vaizdo įrašus be šalutinių technologijų, tokių kaip „Adobe Flash“. skaityti »

Lietuviai internetu dažniausiai perka drabužius

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 35 proc. Lietuvos interneto pirkėjų įsigyja mados prekių: drabužių, avalynės ir aksesuarų. Antra pagal populiarumą prekių grupė – buities technika (12,9 proc.) gyventojų, dar dešimtadalis (10,7 proc.) pirko kompiuterių ir jų dalių. skaityti »

„Google“ darbuotojams neįdomus socialinis tinklas „Google+“

Socialinio tinklo „Google+“ vartotojų aktyvumas toliau mažėja. Vis daugiau pačios kompanijos „Google“ darbuotojų jame nebendrauja ir nepalieka jokių įrašų. skaityti »

Karščiausia Lietuvos „Facebook“ naujiena – statistikos įrankis

Socialių tinklų profesionalai iš „Socialaus marketingo” pristato naują ir itin patogų įrankį Lietuvos „Facebook“ puslapių administratoriams – tai „Socialaus marketingo statistika”. Speciali programa leis analizuoti savo „Facebook“ puslapius, priimti teisingus sprendimus bei efektyviau vykdyti veiklą šiame socialiniame tinkle. skaityti »

Pergalinga Baracko Obamos žinutė pasiekė naują „Twitter“ rekordą

Baracko Obamos įrašas apie pergalę JAV prezidento rinkimuose tapo labiausiai cituojamas paslaugos istorijoje. skaityti »

„Twitter“ tinkle bus įdiegtas nuotraukų redaktorius

„Twitter“ atsiras nuotraukų redaktorius, mikrotinklaraštininkams suteiksiantis galimybę nesinaudoti kitų resursų paslaugomis. skaityti »

Testuojamas naujasis „Facebook“ dizainas

Socialinio tinklo „Facebook“ administracija neseniai paskelbė apie naujo dizaino testavimą. skaityti »

„Gmail“ – populiariausias el. paštas pasaulyje

„Google“ valdoma el. pašto paslauga „Gmail“ pripažinta populiariausia pasaulyje. skaityti »