Elektroninės priemonės didina galimybę pritarti organų donorystei

Publikuota: 2015 m. vasario 24 d. antradienis

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvoje sparčiai gausėja pritariančiųjų organų ir audinių donorystei gretos, o tam įtakos turi ir modernios kompiuterinės technologijos. Per nepilnus vienuolika mėnesių, kai mūsų šalyje buvo įdiegta galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti elektroniniu būdu, pritariančiųjų, kad po konstatuotos smegenų mirties organai ir (ar) audiniai būtų paimti transplantuoti, skaičius išaugo jau 2 tūkstančiais Lietuvos gyventojų.

Įsigaliojo pernai pavasarį

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti valią po savo mirties paaukoti organus ir (ar) audinius donorystei sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įteisinta nuo 2014 metų kovo 27-osios. Kol tokios galimybės nebuvo, sutikimų tapti donorais per mėnesį būdavo registruojama iki 100. Įdiegus naujovę, pirmą mėnesį ja pasinaudojo net 452 žmonės, antrąjį – 294, trečiąjį – 350, ketvirtąjį – 154.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu donoro korteles turi 20 444 žmonės. Iš jų 19 561 asmuo sutinka donorystei po mirties aukoti visus savo organus ir (ar) audinius, 883 – ne visus.

Sutikimą aukoti save donorystei moterų pareiškė kone dvigubai daugiau, negu vyrų – atitinkamai 13 261 ir 7183.

Pilietiškiausi – jauni žmonės

Vertinant pagal amžių, labiausiai donorystei pritaria 18-30 metų jaunimas: šios amžiaus grupės žmonės turi net 11 631 donoro kortelę. Pakankamai pilietiški ir 31-40 metų (4745 sutikimai donoro kortelei gauti) bei 41-50 metų (2504 sutikimai donoro kortelei gauti) gyventojai. Gerokai rečiau donorystei pritaria 51-60 metų gyventojai (997 sutikimai). Žmonių nuo 61 metų ir vyresnių, sutinkančių aukoti save transplantacijai, iš viso yra 557.

Lyginant pagal gyvenamąją vietą, daugiausia – beveik pusaštunto tūkstančio – donoro kortelių jau turi Vilniaus apskrities gyventojai. Kauno apskrities gyventojams išduota daugiau kaip 3700  donoro kortelių, Šiaulių apskrityje – daugiau kaip 2100 donoro kortelių. Panevėžio apskrityje apsisprendimą po mirties tapti organų ir (ar) audinių donoru yra pareiškę beveik 1800 žmonių, Klaipėdos apskrityje – daugiau kaip 1600 žmonių, Alytaus ir Marijampolės apskrityse – maždaug po 1100 žmonių. Utenos apskrityje donoro kortelė išduota daugiau kaip 600 gyventojų, Telšių apskrityje – daugiau kaip 500 gyventojų, Tauragės apskrityje – mažiausiai, apie 350 gyventojų.

Donorinių organų trūksta 

Nors sutikimą paaukoti save donorystei pareškia vis daugiau žmonių, donorinių organų  Lietuvoje, deja, stinga. Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje laukia 479 recipientai. 206 žmonėms reikia persodinti inkstus, 12 laukia kasos ir inksto komplekso transplantacijos, 37 – širdies, 4 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 64 – kepenų, 151 – ragenos transplantacijos.

Jei norėtumėte papildyti pritariančiųjų organų donorystei gretas, kviečiame užpildyti elektroninį sutikimą donoro kortelei gauti. Tereikia apsilankyti interneto svetainėje www.transplantacija.lt, rasti nuorodą „Pasirašyk internetu“, patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Per metus elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei pasirašė 2 128 žmonės

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti savo valią po mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei mūsų šalyje buvo įteisinta lygiai prieš metus – 2014-ųjų kovo 27-ąją – pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Per metus vien elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei... skaityti »

Žmonės nustemba internetu pasitikrinę savo sveikatos duomenis

Nepaisant to, kad jau nebe pirmus metus žmonės turi galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, jie vis dar vangiai tuo naudojasi. skaityti »

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. skaityti »

„Išmanieji“ lietuviai reguliariai telefone naudojasi 7 programėlėmis

Vidutiniškai savo išmaniajame telefone vienas Lietuvos gyventojas yra įsidiegęs 15 programėlių, o bent kartą per savaitę naudojasi 7 iš jų – parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. skaityti »

VDU – antras Lietuvoje pagal dalyvavimą internete

Paskelbtuose naujausiuose pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose „Webometrics“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išliko tarp pirmųjų pozicijų Lietuvoje. skaityti »

Lenkijoje populiarėja VOD paslaugos

Agentūros MEC duomenimis, net 77 proc. Lenkijos interneto naudotojų žiūri mokamą vaizdo turinį naudodamiesi VOD (angl. Video on demand) paslaugomis. skaityti »

Paskelbti internetu besinaudojančių tėvų ir paauglių nuomonės tyrimo rezultatai

2016 metais gegužės–birželio mėnesiais Švietimo informacinių technologijų centro užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliko tėvų auginančių 5–18 m. vaikus ir paauglių nuo 14 iki 18 metų viešą reprezentatyvią apklausą. skaityti »

„TreeWiFi“: internetas bus prieinamas tik švarioje aplinkoje

Amsterdame gyvenantis dizaineris Joris Lam sukūrė inkilą primenantį įrenginį, kuris tiekia nemokamą „Wi-Fi“ interneto ryšį, jei aplinkos oras yra neužterštas. skaityti »

2016 m. II ketvirtį RRT gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

2016 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. skaityti »

Daiktų internetas pakeis žmonių įpročius

Prognozuojama, kad ateityje prie interneto bus prijungta vis daugiau automobilių ir namų. skaityti »

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl Saugesnio interneto projekto tęsimo Lietuvoje

2016 m. birželio 29 d., Vilnius. Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos paraišką vykdyti Saugesnio interneto projektą ir pritarė šio projekto tęsimui Lietuvoje. skaityti »