„Google“ užpatentavo įvairių daiktų paieškos ir atpažinimo technologiją

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 4 d. antradienis

Šaltinis: www.itbaze.lt

Kompanija „Google“ gavo įvairių daiktų nuotraukose ir vaizdo įrašuose atpažinimo technologijos patentą. Teigiama, kad ją taikant bus galima identifikuoti bet kurį objektą kadre, net ir tuos, kuria anksčiau nebuvo indeksuoti.

Žmonės turi įgimtą savybę atpažinti bet kurį objektą pažiūrėję į jį. Kompiuteriui tai kur kas sunkiau, tačiau greitai situacija gali pasikeisti.

Patente aprašomos technologijos, kurios skenuos vaizdo įrašus (pavyzdžiui, iš „YouTube“), o vėliau galės atrinkti objektus bei jų tarpusavio ryšį ir juos klasifikuoti. Siūloma naudotis „katalogu“, kuriame yra 50 tūkst. objektų aprašymai.

Pavyzdžiui, jūs nufilmuosite vaizdo įrašą Londone, įkelsite jį į internetą, nepaskelbsite jokios papildomos informacijos, o vaizdo įrašas gaus žymes „Big Ben“ ir „London“.

„YouTube“, „Google Goggles“, „Google Glass“ akinių ir „Android“ dėka „Google“ greitais galės stebėti viską, kas vyksta planetoje, ir suprasti, ką „mato“.

Žmogaus teisių gynėjai jau skambina pavojaus varpais. Jie mano, kad naujoji technologija – dar vienas pavyzdys to, kaip vartotojai praranda asmeninių duomenų kontrolę.

Pavyzdžiui, jei informacija apie jūsų buvimo vietą akimirksniu bus pridedama prie nuotraukų, tretieji asmenys galės ne tik tuoj pat sužinoti, kur jūs esate, tačiau ir susieti jus su kita informacija, pavyzdžiui, kur jūs dirbate, kur būnate, ar turite augintinį ir t. t.

Labai svarbu ir tai, kad jei nenorėsite, jog šie duomenys apie jus būtų renkami, deja, jūs negalėsite to „Google“ uždrausti.

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »