Šį pavasarį į pagalbą Lietuvos rinkėjams grįžta atsinaujinęs internetinis rinkimų kompasas „Mano balsas“. Svetainės lankytojai gali atlikti du testus, skirtus šių metų gegužės mėnesį vyksiantiems šalies Prezidento (gegužės 11 d.) ir Europos Parlamento (gegužės 25 d.) rinkimams. Pastariesiems skirtas testas yra visose Europos Sąjungos šalyse vykdomos iniciatyvos dalis ir taip pat gali būti pasiekiamas internetu.

Internetiniai rinkimų kompasai, populiarėjantys visame pasaulyje, skirti rinkėjams, politikos apžvalgininkams ir visiems besidomintiems rinkimų temomis. Interneto svetainėje atsakius į politinių pažiūrų testo klausimus, parengtus pagal šalies ir pasaulio aktualijas, galima sužinoti asmeninius politinius prioritetus ir palyginti juos su rinkimuose dalyvaujančių politikų ar partijų prioritetais. Atlikto testo rezultatai pateikiami politinių vertybių žemėlapyje, kuris leidžia analizuoti ir lyginti atsakymus įvairiais pjūviais ir dalytis šia informacija viešai.

„Internetiniais rinkimų kompasais siekiama grąžinti į politines diskusijas vertybinius klausimus, kad rinkimai nebūtų vien apie įvaizdžius. Šie įrankiai nepataria, už ką balsuoti, bet rinkėjai skatinami pasidomėti rinkimų programomis ir savo balsą atiduoti atsakingai. Tuo tarpu politikai raginami skaidriai pristatyti savo vertybes ir laikytis rinkimų pažadų“, – pasakoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto prof. Ainė Ramonaitė, politikos mokslų atstovė, internetinio rinkimų kompaso „Mano balsas“ bendraautorė.

Rinkimų kompaso rezultatai pateikia ir netikėtumų

Internetinis rinkimų kompasas www.manobalsas.lt veikia nuo 2008 m. ir jau buvo pritaikytas ketveriems rinkimams Lietuvoje – Seimo 2008 m. ir 2012 m., Prezidento 2009 m. ir Europos Parlamento 2009 m. Atlikę šių metų Lietuvos Prezidento rinkimams skirtą testą, lankytojai gali palyginti asmenines nuostatas su kandidatų į Prezidentus (išskyrus Artūrą Paulauską, kurio anketa gauta tik balandžio 24 d. ir bus įtraukta artimiausiu metu) prioritetais ir susipažinti su kiekvieno jų atsakymais ir komentarais.

„Rinkimų kompasas leidžia pamatyti, kurie kandidatai panašiausi savo vertybėmis, o kurių pozicijos skirtingos. Pavyzdžiui, pagal geopolitines nuostatas labiausiai išsiskiria LSDP kandidato Zigmanto Balčyčio ir LLRA atstovo Valdemaro Tomaševskio pozicijos, o ekonominėje kairės–dešinės dimensijoje labiausiai vienas nuo kito nutolę yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Bronislovas Ropė ir dabartinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau kartais rezultatai gali būti ir netikėti. Pavyzdžiui, matyti, kad vienas iš liberaliausių kandidatų šiais metais yra B. Ropė, o labiausiai prieš politinės sistemos pokyčius pasisako Artūras Zuokas“, – rezultatus komentuoja kitas internetinio rinkimų kompaso „Mano balsas“ bendraautoris, VU TSPMI dėstytojas politikos mokslų atstovas dr. Mažvydas Jastramskis.

Lietuvos rinkėjai galės lyginti nacionalines ir Europos politines partijas

Internetinis rinkimų kompasas www.euvox.eu yra skirtas Europos Parlamento rinkimams, prie jo kūrimo prisideda ir Lietuvos akademikai. Tai visose ES šalyse vykdomas projektas, todėl politinių vertybių žemėlapyje lyginamos rinkėjo ir pagrindinių Lietuvos bei Europos politinių partijų pozicijos. Atlikus politinių pažiūrų testą, „EUvox“ galima keliais skirtingais būdais palyginti asmeninių ir partijų nuostatų panašumą: pamatyti procentinį nuostatų atitikimą, atsirinkti tuos klausimus, kurie labiausiai rūpi, ir išmesti tuos, kurie neaktualūs, išnagrinėti asmenines ir partijų pozicijas trijų dimensijų erdvėje ir netgi palyginti pozicijas su kitais „EUvox“ naudotojais iš visos ES.

„EUvox“ rezultatai yra objektyvūs ir nešališki, nes partijų pozicijas kiekvienoje šalyje pateikė ne jų atstovai, bet nustatė ir užkodavo nepriklausomi ekspertai. Pavyzdžiui, Lietuvoje penki akademinės komandos nariai, naudodami viešai prieinamą informaciją – partijų programas, politikų pasisakymus ir kitus šaltinius – nustatė partijų pozicijas tam tikrais klausimais. Vėliau šie penki variantai buvo lyginami tarpusavyje ir diskutuojama tol, kol buvo pasiektas bendras sutarimas. Šiandien galime paneigti Lietuvoje plačiai paplitusį mitą, esą visos partijos Lietuvoje vienodos“, – pažymi prof. A. Ramonaitė.