Ką internetas žino apie mus?

Publikuota: 2011 m. gegužės 17 d. antradienis

Šaltinis: www.computerbild.lt

Praleidę vos kelias minutes, internete apie save galime sužinoti daugybę svarbių dalykų – su kuo bendraujame, ką veikiame, kaip atrodome. Deja, šiuos duomenis galime matyti ne tik mes, bet ir pašaliniai asmenys. Kaip to išvengti?

Kodėl informacija internete yra pavojinga?
Todėl, kad ją gali aptikti žmonės, kurie neturėtų apie ją žinoti:
Būsimi darbdaviai. Daugelis atrankos specialistų patikrina, ką pretendentai veikia socialiniuose tinkluose. Radę kompromituojančių vakarėlių nuotraukų ar „šmaikščių“ pasisakymų, jie gali pasirinkti kitą kandidatą.
Nusikaltėliai. Jie dažnai renka informaciją internete tam, kad galėtų savo juodus darbus atlikti apsimesdami kitais asmenimis.
Bendradarbiai. Nesąžiningi kolegos gali paviešinti, jų manymu, juokingą informaciją, iškeldami pavojų mūsų karjerai.

Kiekvieną dieną į internetą keliame nuotraukas, filmukus, rašome komentarus ir bendraujame su draugais. Daugybė interneto svetainių renka informaciją apie mus. Daugiausiai privačių duomenų paskelbiama socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“. Visa bėda, kad paviešintą informaciją labai sunku, o neretai ir neįmanoma pašalinti iš interneto. Naršydami dažniausiai nė nesusimąstome, kai kuri nors interneto svetainė, el. parduotuvė ar socialinis tinklas pasiūlo užpildyti anketą. Juk atrodo, kad jie prašo labai mažai duomenų, iš kurių apie mus praktiškai neįmanoma nieko sužinoti. Deja, vos per kelias minutes, naudodami paieškos sistemas, galime tokius informacijos fragmentus sujungti į visumą. Dažniausiai pavyks nustatyti asmens el. pašto adresą, telefono numerį, o neretai ir gyvenamosios vietos adresą. Ką apie žmones gali papasakoti internetas?

Ar internete galima rasti informacijos apie mane?
Tikriausiai taip. Dažniausiai paliekame pėdsakus, bendraudami socialiniuose tinkluose. Štai keletas pavyzdžiui:
● Mūsų nuotrauka „Facebook“ profilyje. Ją mato kiekvienas lankytojas.
● „Amazon“ el. parduotuvės norimų pirkinių sąrašas yra rodomas „Google“ paieškos rezultatuose.
● Daugelyje forumų paskelbta informacija ir komentarai yra prieinami visiems, netgi neregistruotiems vartotojams.
● Mūsų draugų į internetą įkeltos ir mūsų vardu pažymėtos nuotraukos.Jos gali būti paskelbtos viešai be mūsų žinios.

Kaip sužinoti, kokia informacija yra skelbiama?
Paprasčiausias būdas – įrašyti savo vardą ir pavardę „Google“ interneto paieškoje. Rezultatai gali priblokšti. Tik nedaugelis laimingųjų gali pasigirti, kad „Google“ apie juos visai nieko nežino.

Ar internete galima išlikti anonimu?
Taip, nors tai padaryti gana sunku. Kokių taisyklių turėtų laikytis kiekvienas internautas?

1. Apsaugokime duomenis socialiniuose tinkluose. Nuolatos kontroliuokime, kas gali matyti mūsų paskelbtą informaciją. Socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“, nuolat atsiranda naujų funkcijų. Dažniausiai joms priskiriamą informaciją pagal nutylėjimą gali matyti visi, kas tik nori.
2. Neskelbkime tikros informacijos ten, kur jos nereikia. Būtinai sugalvokime slapyvardį ir susikurkime papildomą el. pašto dėžutę. Juos galėsime naudoti įvairiuose forumuose ir registracijos anketose. Venkime skelbti savo gimimo datą. Mat ji leis nusikaltėliui lengviau atspėti mūsų asmens kodą, reikalingą pasirašant įvairius dokumentus. Jokiu būdu nenurodykime savo tikro vardo ir pavardės kartu su gimimo data.
3. Tikrinkime, ką skelbia mūsų draugai. Nuolatos tikrinkime, ką internete veikia mums artimi žmonės, galbūt jie į internetą įkėlė mus kompromituojančių filmukų ar nuotraukų.
4. Apsaugokime nuotraukas. Prieš keldami nuotraukas į internetą, įsitikinkime, kad ištrynėme informaciją apie tai, kokioje vietoje jos buvo nufotografuotos (tai leidžia padaryti nuotraukų redagavimo programos). Keldami nuotraukas į „Facebook“, atjunkime fotografavimo vietos nustatymo funkciją.
5. Patikrinkime, ką apie mus randa interneto paieška. Tai labai geras būdas, leidžiantis nustatyti, ar internete nepasirodė mums svarbi informacija.

Šaltinis: computerbild.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »