Ką internetas žino apie mus?

Publikuota: 2011 m. gegužės 17 d. antradienis

Šaltinis: www.computerbild.lt

Praleidę vos kelias minutes, internete apie save galime sužinoti daugybę svarbių dalykų – su kuo bendraujame, ką veikiame, kaip atrodome. Deja, šiuos duomenis galime matyti ne tik mes, bet ir pašaliniai asmenys. Kaip to išvengti?

Kodėl informacija internete yra pavojinga?
Todėl, kad ją gali aptikti žmonės, kurie neturėtų apie ją žinoti:
Būsimi darbdaviai. Daugelis atrankos specialistų patikrina, ką pretendentai veikia socialiniuose tinkluose. Radę kompromituojančių vakarėlių nuotraukų ar „šmaikščių“ pasisakymų, jie gali pasirinkti kitą kandidatą.
Nusikaltėliai. Jie dažnai renka informaciją internete tam, kad galėtų savo juodus darbus atlikti apsimesdami kitais asmenimis.
Bendradarbiai. Nesąžiningi kolegos gali paviešinti, jų manymu, juokingą informaciją, iškeldami pavojų mūsų karjerai.

Kiekvieną dieną į internetą keliame nuotraukas, filmukus, rašome komentarus ir bendraujame su draugais. Daugybė interneto svetainių renka informaciją apie mus. Daugiausiai privačių duomenų paskelbiama socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“. Visa bėda, kad paviešintą informaciją labai sunku, o neretai ir neįmanoma pašalinti iš interneto. Naršydami dažniausiai nė nesusimąstome, kai kuri nors interneto svetainė, el. parduotuvė ar socialinis tinklas pasiūlo užpildyti anketą. Juk atrodo, kad jie prašo labai mažai duomenų, iš kurių apie mus praktiškai neįmanoma nieko sužinoti. Deja, vos per kelias minutes, naudodami paieškos sistemas, galime tokius informacijos fragmentus sujungti į visumą. Dažniausiai pavyks nustatyti asmens el. pašto adresą, telefono numerį, o neretai ir gyvenamosios vietos adresą. Ką apie žmones gali papasakoti internetas?

Ar internete galima rasti informacijos apie mane?
Tikriausiai taip. Dažniausiai paliekame pėdsakus, bendraudami socialiniuose tinkluose. Štai keletas pavyzdžiui:
● Mūsų nuotrauka „Facebook“ profilyje. Ją mato kiekvienas lankytojas.
● „Amazon“ el. parduotuvės norimų pirkinių sąrašas yra rodomas „Google“ paieškos rezultatuose.
● Daugelyje forumų paskelbta informacija ir komentarai yra prieinami visiems, netgi neregistruotiems vartotojams.
● Mūsų draugų į internetą įkeltos ir mūsų vardu pažymėtos nuotraukos.Jos gali būti paskelbtos viešai be mūsų žinios.

Kaip sužinoti, kokia informacija yra skelbiama?
Paprasčiausias būdas – įrašyti savo vardą ir pavardę „Google“ interneto paieškoje. Rezultatai gali priblokšti. Tik nedaugelis laimingųjų gali pasigirti, kad „Google“ apie juos visai nieko nežino.

Ar internete galima išlikti anonimu?
Taip, nors tai padaryti gana sunku. Kokių taisyklių turėtų laikytis kiekvienas internautas?

1. Apsaugokime duomenis socialiniuose tinkluose. Nuolatos kontroliuokime, kas gali matyti mūsų paskelbtą informaciją. Socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“, nuolat atsiranda naujų funkcijų. Dažniausiai joms priskiriamą informaciją pagal nutylėjimą gali matyti visi, kas tik nori.
2. Neskelbkime tikros informacijos ten, kur jos nereikia. Būtinai sugalvokime slapyvardį ir susikurkime papildomą el. pašto dėžutę. Juos galėsime naudoti įvairiuose forumuose ir registracijos anketose. Venkime skelbti savo gimimo datą. Mat ji leis nusikaltėliui lengviau atspėti mūsų asmens kodą, reikalingą pasirašant įvairius dokumentus. Jokiu būdu nenurodykime savo tikro vardo ir pavardės kartu su gimimo data.
3. Tikrinkime, ką skelbia mūsų draugai. Nuolatos tikrinkime, ką internete veikia mums artimi žmonės, galbūt jie į internetą įkėlė mus kompromituojančių filmukų ar nuotraukų.
4. Apsaugokime nuotraukas. Prieš keldami nuotraukas į internetą, įsitikinkime, kad ištrynėme informaciją apie tai, kokioje vietoje jos buvo nufotografuotos (tai leidžia padaryti nuotraukų redagavimo programos). Keldami nuotraukas į „Facebook“, atjunkime fotografavimo vietos nustatymo funkciją.
5. Patikrinkime, ką apie mus randa interneto paieška. Tai labai geras būdas, leidžiantis nustatyti, ar internete nepasirodė mums svarbi informacija.

Šaltinis: computerbild.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Lietuviai pagal naudojimąsi e. valdžios paslaugomis – 8-oje vietoje ES

Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva yra 16 iš 28 ES valstybių, rodo Europos Komisijos kasmet sudaromas Skaitmeninės visuomenės indeksas DESI. skaityti »

„Google“ palankesnė mobiliesiems telefonams

Nuo šiol „Google“ atsižvelgs į tai, kiek interneto svetainė pritaikyta stebėti per planšetinį kompiuterį ir mobilųjį telefoną. skaityti »

Lietuva gali didžiuotis sparčiai plėtojamu ir greitu šviesolaidiniu internetu

Praėjusių metų pabaigoje 39-iose Europos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva yra nepralenkiama pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. 2014 metais šio interneto naudotojų skaičius mūsų valstybėje padidėjo beveik 3 procentiniais punktais ir pasiekė 34,6 proc. skaityti »

Nenori būti įžeistas – pirk domeną .SUCKS

Domeną .SUCKS vienas pirmųjų įsigijo aktorius Kevinas Spacey‘is siekdamas apsaugoti savo vardą. skaityti »

Tėvų atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų elgesį internete

Šiais laikais internetas naudojamas ne tik kaip informacijos šaltinis, bet ir darbui ar naujų pažinčių užmezgimui. Vis dėl to būtina kalbėti ir apie pavojų, kurį sukuria ši erdvė. skaityti »

Įvertintos Lietuvos savivaldybių e. demokratijos paslaugos

Įvertinus visų Lietuvos savivaldybių sukurtus e. demokratijos sprendimus paaiškėjo, kad kokybiškiausiai jie įdiegti Šiauliuose, kurių sukurtas priemones, leidžiančias gyventojams elektroniniu būdu dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ekspertai įvertino 10,4 balo iš 20 galimų. skaityti »

Ar interneto piratai yra baudžiami Lietuvoje?

Internetinis piratavimas yra pripažįstamas nusikaltimu Lietuvoje, už jį numatyta ne tik civilinė, administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, už kurią gali būti paskirta net iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. skaityti »

Per metus elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei pasirašė 2 128 žmonės

Galimybė elektroniniu būdu pareikšti savo valią po mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei mūsų šalyje buvo įteisinta lygiai prieš metus – 2014-ųjų kovo 27-ąją – pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Per metus vien elektroniniu būdu sutikimą organų donorystei pasirašė 2128 žmonės. skaityti »

Prasidės elektroninė registracija į sostinės darželius

Savivaldybė primena, kad elektroninė registracija į darželius (planuojantiems vaikus leisti į darželį 2015 metais), prasidės kovo 25 d., trečiadienį, nuo 8 val. ryto. skaityti »

Teismai pristato virtualią teismo posėdžių salę

Kaip vyksta teismo posėdžiai, kas juose dalyvauja, kokias teises bei pareigas turi teismo proceso dalyviai – visa tai galima sužinoti apsilankius virtualioje teismo posėdžių salėje. Į ją patekti galima bet kuriame kompiuteryje, planšetėje ar mobiliajame telefone suvedus adresą: sale.teismai.lt. skaityti »