Ką internetas žino apie mus?

Publikuota: 2011 m. gegužės 17 d. antradienis

Šaltinis: www.computerbild.lt

Praleidę vos kelias minutes, internete apie save galime sužinoti daugybę svarbių dalykų – su kuo bendraujame, ką veikiame, kaip atrodome. Deja, šiuos duomenis galime matyti ne tik mes, bet ir pašaliniai asmenys. Kaip to išvengti?

Kodėl informacija internete yra pavojinga?
Todėl, kad ją gali aptikti žmonės, kurie neturėtų apie ją žinoti:
Būsimi darbdaviai. Daugelis atrankos specialistų patikrina, ką pretendentai veikia socialiniuose tinkluose. Radę kompromituojančių vakarėlių nuotraukų ar „šmaikščių“ pasisakymų, jie gali pasirinkti kitą kandidatą.
Nusikaltėliai. Jie dažnai renka informaciją internete tam, kad galėtų savo juodus darbus atlikti apsimesdami kitais asmenimis.
Bendradarbiai. Nesąžiningi kolegos gali paviešinti, jų manymu, juokingą informaciją, iškeldami pavojų mūsų karjerai.

Kiekvieną dieną į internetą keliame nuotraukas, filmukus, rašome komentarus ir bendraujame su draugais. Daugybė interneto svetainių renka informaciją apie mus. Daugiausiai privačių duomenų paskelbiama socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“. Visa bėda, kad paviešintą informaciją labai sunku, o neretai ir neįmanoma pašalinti iš interneto. Naršydami dažniausiai nė nesusimąstome, kai kuri nors interneto svetainė, el. parduotuvė ar socialinis tinklas pasiūlo užpildyti anketą. Juk atrodo, kad jie prašo labai mažai duomenų, iš kurių apie mus praktiškai neįmanoma nieko sužinoti. Deja, vos per kelias minutes, naudodami paieškos sistemas, galime tokius informacijos fragmentus sujungti į visumą. Dažniausiai pavyks nustatyti asmens el. pašto adresą, telefono numerį, o neretai ir gyvenamosios vietos adresą. Ką apie žmones gali papasakoti internetas?

Ar internete galima rasti informacijos apie mane?
Tikriausiai taip. Dažniausiai paliekame pėdsakus, bendraudami socialiniuose tinkluose. Štai keletas pavyzdžiui:
● Mūsų nuotrauka „Facebook“ profilyje. Ją mato kiekvienas lankytojas.
● „Amazon“ el. parduotuvės norimų pirkinių sąrašas yra rodomas „Google“ paieškos rezultatuose.
● Daugelyje forumų paskelbta informacija ir komentarai yra prieinami visiems, netgi neregistruotiems vartotojams.
● Mūsų draugų į internetą įkeltos ir mūsų vardu pažymėtos nuotraukos.Jos gali būti paskelbtos viešai be mūsų žinios.

Kaip sužinoti, kokia informacija yra skelbiama?
Paprasčiausias būdas – įrašyti savo vardą ir pavardę „Google“ interneto paieškoje. Rezultatai gali priblokšti. Tik nedaugelis laimingųjų gali pasigirti, kad „Google“ apie juos visai nieko nežino.

Ar internete galima išlikti anonimu?
Taip, nors tai padaryti gana sunku. Kokių taisyklių turėtų laikytis kiekvienas internautas?

1. Apsaugokime duomenis socialiniuose tinkluose. Nuolatos kontroliuokime, kas gali matyti mūsų paskelbtą informaciją. Socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“, nuolat atsiranda naujų funkcijų. Dažniausiai joms priskiriamą informaciją pagal nutylėjimą gali matyti visi, kas tik nori.
2. Neskelbkime tikros informacijos ten, kur jos nereikia. Būtinai sugalvokime slapyvardį ir susikurkime papildomą el. pašto dėžutę. Juos galėsime naudoti įvairiuose forumuose ir registracijos anketose. Venkime skelbti savo gimimo datą. Mat ji leis nusikaltėliui lengviau atspėti mūsų asmens kodą, reikalingą pasirašant įvairius dokumentus. Jokiu būdu nenurodykime savo tikro vardo ir pavardės kartu su gimimo data.
3. Tikrinkime, ką skelbia mūsų draugai. Nuolatos tikrinkime, ką internete veikia mums artimi žmonės, galbūt jie į internetą įkėlė mus kompromituojančių filmukų ar nuotraukų.
4. Apsaugokime nuotraukas. Prieš keldami nuotraukas į internetą, įsitikinkime, kad ištrynėme informaciją apie tai, kokioje vietoje jos buvo nufotografuotos (tai leidžia padaryti nuotraukų redagavimo programos). Keldami nuotraukas į „Facebook“, atjunkime fotografavimo vietos nustatymo funkciją.
5. Patikrinkime, ką apie mus randa interneto paieška. Tai labai geras būdas, leidžiantis nustatyti, ar internete nepasirodė mums svarbi informacija.

Šaltinis: computerbild.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Vyriausybė pritaria, kad būtų įteisintas balsavimas internetu

„Tokia balsavimo forma ypač aktuali jaunesnio amžiaus žmonėms. Be to, balsuoti internetu daug patogiau būtų Lietuvoje negyvenantiems piliečiams“, – pranešime spaudai teigė premjeras Algirdas Butkevičius. skaityti »

Startuoja interaktyvus VGTU naujienų portalas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pristato naują informacijos platformą – VGTU naujienų portalą. skaityti »

Seimo pirmininkės tinklalapyje – asmeninio archyvo nuotraukos ir politikės dienoraštis

Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė pristato visuomenei naują tinklalapį www.loretagrauziniene.lt. skaityti »

E. demokratijos plėtrą Lietuvoje labiausiai paskatins didesnis viešumas

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad kol kas e. demokratijos procesuose yra dalyvavę tik apie 10% Lietuvos gyventojų. skaityti »

Ostino oro uoste – modernus belaidis ryšys

Sunku įsivaizduoti šiandienį oro uostą be „Wi-Fi“ ryšio. skaityti »

Pagal JT E. valdžios išplėtojimo indeksą Lietuva – 29-a pasaulyje

Pagal Jungtinių Tautų skaičiuojamą Elektroninės valdžios išplėtojimo indeksą (angl. Electronic Government Development Index, EGDI) Lietuva 2014 metais užėmė 29 vietą pasaulyje iš 193 pasaulio valstybių. skaityti »

Populiariausia Lietuvos institucijų ir gyventojų bendravimo forma internete – e. deklaracijų ir e. prašymų teikimas

Naujausias Lietuvos e. valdžios paslaugų naudojimo tyrimas atskleidė, kad 2014 m. gyventojai kaip niekada aktyviai naudojosi galimybe internetu pildyti ir teikti institucijoms įvairius prašymus ir deklaracijas. skaityti »

2017 metais pusė pasaulio gyventojų naudosis internetu

Per artimiausius trejus metus daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų naudosis internetu per išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius. skaityti »

JAV ėmė veikti greičiausias pasaulyje interneto tinklas

Kompanija „US Internet“ paleido greičiausią pasaulyje plačiajuostį internetą. Teigiama, kad sistema užtikrina iki 10 Gb/s duomenų perdavimo spartą. skaityti »

Bankrutuojančių asmenų turto pardavimo varžytynės bus vykdomos elektroniniu būdu

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtam projektui, kuriuo siūloma sudaryti galimybę bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turtą parduoti elektroniniu būdu. skaityti »