Lietuva – viena ES lyderių pagal sparčiojo interneto infrastruktūrą ir jos panaudojimą

Publikuota: 2013 m. liepos 23 d. antradienis

Pagal Europos Komisijos (EK) paskelbtus duomenis, Lietuva išlieka viena iš pirmaujančių  Europos šalių pagal sparčiojo plačiajuosčio interneto tinklo išplėtojimo rodiklius. 30 Mbps ir didesnės spartos fiksuoto interneto ryšio infrastruktūra geriau išvystytas tik Maltoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge.

„Interneto sparta ir galimybė greitai keistis dideliais informacijos kiekiais užima vis svarbesnę vietą žmonių kasdieninėje veikloje, tai tiesiogiai didina verslo įmonių galimybes ir valstybių konkurencingumą. Todėl spartaus interneto tinklo vystymas yra viena Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos, prioritetinių užduočių. Lietuvoje tam didelį dėmesį skiria tiek privatūs elektroninių ryšių operatoriai, plėtojantys sparčiojo interneto infrastruktūrą miestuose, tiek valstybė, investuojanti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšas į kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio interneto tinklo RAIN plėtrą, taip užtikrinant kuo didesnės visuomenės dalies galimybes naudotis sparčiu internetu“, – sako Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Rytis Kalinauskas.

EK duomenų, įvertinančių valstybių narių pažangą informacinės visuomenės srityje, analizė rodo, kad Lietuva ir toliau išlieka viena pirmaujančių valstybių ES pagal sparčiojo, ypač naujos kartos prieigos (NKP), plačiajuosčio interneto infrastruktūros išplėtojimą, o šios infrastruktūros panaudojimas sparčiai auga.

2012 metų duomenimis, fiksuotas plačiajuostis ryšys dengė 97 proc. Lietuvos namų ūkių (ES vidurkis – 95 proc.), o spartusis (30 Mbps ir didesnės spartos) fiksuotas  interneto ryšys – 80 proc. mūsų šalies namų ūkių (ES vidurkis – 54 proc.).

Plačiajuosčiu interneto ryšiu 2012-aisiais Lietuvoje naudojosi 61 proc. namų ūkių (ES vidurkis – 73 proc., pagal šį rodiklį Lietuva užima 22 vietą ES). Tačiau iš naudojamų fiksuoto plačiajuosčio ryšio linijų, net 53 proc. priskirtinos sparčiosioms naujos kartos prieigos (NKP) technologijoms (ES vidurkis – 20 proc.), tad Lietuva lenkia didžiąją dalį ES valstybių pagal namų ūkių, besinaudojančių sparčiausiu interneto ryšiu, dalį. Lietuvoje 30 Mbps ir spartesniu interneto ryšiu naudojasi 29 proc. šalies namų ūkių, 100 Mbps ir spartesniu ryšiu – 6 proc. namų ūkių (atitinkami ES rodikliai – 11 proc. ir 2 proc.).

„Visgi svarbu nepamiršti, kad Europos Komisijos iškeltas tikslas – jog iki 2020 metų 100 Mbps ir spartesniu plačiajuosčiu ryšiu naudotųsi ne mažiau kaip 5o proc. namų ūkių. Šis siekis išlieka dideliu iššūkiu tiek Lietuvai, tiek didžiajai daliai kitų ES valstybių narių“, – sako R. Kalinauskas.

Pažangus 3G mobilus plačiajuostis interneto ryšys, 2012-ųjų duomenimis, dengė 95 proc. Lietuvos namų ūkių (ES vidurkis – 96 proc.). Lietuviai kol kas mažai linkę naudotis mobiliuoju internetu – 100 gyventojų tenka tik 8,6 mobiliojo plačiajuosčio ryšio abonento (ES vidurkis – 9 proc., 11-a vieta ES).

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Sukurta nemokama psichologinės pagalbos internetinė svetainė

Pradėjo veikti Vilniaus universiteto psichologų sukurta pirmoji Lietuvoje nemokama internetinė streso valdymo programa BADI. Lietuvos gyventojai, patiriantys įvairaus pobūdžio psichologinius sunkumus, galės patys mokytis įveikti stresą internete. skaityti »

2015 m. pabaigoje – 46 proc. Žemės gyventojų turės internetą

Lapkričio pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) išplatintoje ataskaitoje skelbiama, kad 2015 metų pabaigoje net 46 proc. Žemės gyventojų turės prieigą prie interneto. skaityti »

Aukštos kvalifikacijos specialistams ir investuotojams iš ne ES šalių – interneto vartai

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pristato interneto vartus aukštos kvalifikacijos specialistams bei investuotojams ne iš Europos Sąjungos (ES) valstybių. skaityti »

Lietuva gali didžiuotis sėkmingu projektu – „Geoportal.lt“

„Geoportal.lt“ – tai vienintelė valstybinės erdvės informacijos sistema, su daugiau nei 90-čia unikalių žemėlapių ir geografinių duomenų paslaugų, kurių skaičius nuolat auga. skaityti »

Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema – geriausias aklųjų kultūros gidas

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis sukurta Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema (ELVIS) arba kitaip – virtuali aklųjų biblioteka – savo duomenų bazėje turi daugiau kaip 8,5 tūkst. įgarsintų leidinių ir vis sparčiai plečiasi. skaityti »

Nauja e. mokymosi platforma „Be ribų“ padės kovoti su smurtu artimoje aplinkoje

Spalio 13-ąją veikti pradedanti e.mokymosi platforma „Be-ribu.lt“ siūlo nemokamą kursą apie smurtą artimoje aplinkoje, skirta pareigūnams ir kitiems profesionalams. skaityti »

Geriausiųjų pasaulyje e. turinio sprendimų 40-uke – net du lietuviški sprendimai

Spalio 12 d. „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2015“ (angl. „World Summit Award“, WSA 2015) paskelbė šiųmetinio pasaulinio konkurso rezultatus – 40 geriausių pasaulyje elektroninio turinio sprendimų. skaityti »

Naujas paslaugų portalas „P2“ į rinką atneša darbo pasiūlymus

Reikia paslaugos, bet internetas per platus išsirinkti tiekėją? Nuo šiol paslauga rinksis Jus! Tokią galimybę į rinką atneša naujas paslaugų portalas „P2.lt“. skaityti »

Atveriama atnaujinta Seimo interneto svetainė

Nuo spalio 12 d. 15 val. lankytojams įprastu adresu lrs.lt (seimas.lt, parlamentas.lt) atveriama atnaujinta Seimo interneto svetainė. skaityti »

„Google“ įsigijo 26 simbolių domeną

„Google“, rinkdama savo kompanijai „Alphabet“ domeno vardą, parinko tris pirmąsias ir tris paskutiniąsias abėcėlės raides – abc.xyz. Tačiau neseniai įsigijo ir domeną abcdefghijklmnopqrstuvwxyz.com. skaityti »