Lietuva ir Islandija pirmauja tarp Šiaurės ir Baltijos šalių pagal interneto prieigos spartą

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 12 d. pirmadienis

2013 m. liepos mėnesį paskelbtoje Šiaurės ir dviejų Baltijos valstybių (Lietuvos ir Estijos) elektroninių ryšių sektorių suvestinėje informacijoje nurodoma, jog Lietuvoje ir Islandijoje 2012 m. buvo didžiausia abonentų, naudojančių 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto prieigą, skvarba (atitinkamai 12 proc. ir 14 proc.), trečioje vietoje buvo Švedija – 9 proc. Estijoje tokios spartos abonentų skvarba 2012 m. buvo mažiausia iš šių šalių ir sudarė 3 proc.

Naudojimosi judriojo telefono ryšio paslaugomis įpročiai Šiaurės ir Baltijos šalyse skiriasi: lietuviai ir danai 2006–2008 m. užtikrintai pirmavo pagal vartotojų išsiųstų trumpųjų žinučių (SMS) skaičių: vienas abonentas per metus vidutiniškai išsiųsdavo apie 2 tūkst. SMS, estai SMS žinučių išsiųsdavo mažiausiai. Pastaruoju metu ir Lietuvoje, ir Danijoje išsiunčiamų SMS žinučių skaičius mažėja – 2012 m. Lietuvoje vienas abonentas išsiuntė apie 1,62 tūkst. SMS žinučių, Danijoje – apie 1,56 tūkst.

Judriojo telefono ryšio balso paslaugomis daugiausia naudojosi suomiai – vidutiniškai per 2012 metus vienas abonentas prakalbėjo 2,3 tūkst. minučių, atitinkamai Norvegijoje ir Islandijoje – 2,2 tūkst. minučių. Lietuviai, estai ir danai telefonu prakalba mažiausiai – 1,6–1,7 tūkst. min. per metus.

Šiaurės šalių (Švedijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Islandijos) elektroninių ryšių sektorių plėtros apibendrinti duomenys nuo 2007 m. yra skelbiami kasmet. Lietuvos duomenys pradėti skelbti 2012 m., Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) tęsiant bendradarbiavimą su Šiaurės valstybių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir prisijungus prie Šiaurės šalių statistiką rengiančios darbo grupės.

Šaltinis: rrt.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »