Lietuviai Europos politikos naujienas dažniau sužino tinklaraščiuose

Publikuota: 2012 m. kovo 30 d. penktadienis

Lietuvos gyventojai dažniau negu statistiniai europiečiai, ieškodami informacijos internete apie Europos politikos reikalus, pasitelkia socialinę žiniasklaidą, bet rečiau naudojasi oficialių institucijų svetainėmis ir informaciniais portalais. Šios srities naujienas net 21 proc. mūsų šalies internautų sužino tinklaraščiuose, kuomet atitinkamas ES vidurkis siekia tik 9 proc. Europos politikos reikalus 28 proc. Lietuvos interneto vartotojų seka socialiniuose tinkluose, tuo metu atitinkamas ES rodiklis sudaro 19 proc.

Tai parodė Lietuvos rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Tai stambiausias visuomenės nuomonės tyrimas, kuriuo remiantis priimami politiniai sprendimai. Jis vykdomas Europos Komisijos ir Europos Parlamento iniciatyva.

Apie pokyčius Europos politikoje iš informacinių portalų sužino 56 proc. Lietuvos gyventojų, besinaudojančių internetu, kuomet tarp ES piliečių šis skaičius yra kur kas didesnis ir siekia 72 proc. Kalbant apie oficialių institucijų svetaines elektroninėje erdvėje, minėtų žinių ten ieško tik penktadalis arba 23 proc. mūsų šalies internautų. Tuo metu visoje ES teritorijoje ši dalis sudaro trečdalį interneto vartotojų ir siekia 34 proc.

Pusė visų Lietuvos piliečių mano, kad socialiniai tinklai, tinklaraščiai, vaizdo įrašų svetainės yra geras būdas išreikšti savo nuomonę apie politikos reikalus. Maždaug toks pats respondentų skaičius mūsų šalyje mano, kad tai yra šiuolaikiškas būdas neatsilikti nuo politikos realijų, taip pat – sudominti tuo kitus žmones.

Kalbant apie visas žiniasklaidos priemones, dažniausiai informacija apie bendrus Europos reikalus tiek Lietuvos, tiek ES piliečius pasiekia iš televizijos ekranų. Taip teigia 84 proc. mūsų šalies ir 79 proc. ES gyventojų. Antroje vietoje yra spauda, tuo metu trečioji pozicija mūsų šalyje ir Europoje skiriasi – ES ją užima radijas, o Lietuvoje – internetas. Beveik 4 iš 10 Lietuvos respondentų teigė, kad žinias apie Europos politiką gauna iš interneto. Visoje ES šis skaičius sudaro tik 26 proc.

Didžioji dalis apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad informacija apie ES žiniasklaidoje yra objektyvi. Pavyzdžiui, kad per televiziją šia tema pateikiamos žinios yra objektyvios mano 68 proc. mūsų šalies gyventojų. ES piliečiai yra daug kritiškesni – taip galvoja 55 proc. iš jų.

Beveik 4 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad jie yra gerai informuoti apie ES reikalus. Visoje Europos Sąjungoje taip manančiųjų yra trečdalis. Geriausiai informuoti šiais klausimais jaučiasi Airijos, Suomijos ir Liuksemburgo gyventojai, tarp kurių taip teigė daugiau nei 45 proc. apklaustųjų. Kuomet Ispanijos gyventojai atsilieka labiausiai – tik penktadalis jų mano, kad yra informuoti pakankamai gerai.

Lietuvoje šiek tiek geriau informuoti jaučiasi vyrai, jaunesnio amžiaus žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys dideliuose miestuose, gaunantys aukštesnes pajamas, taip pat dažniau internetą naudojantys respondentai.

Lietuvoje „Eurobarometro“ tyrimas vyko 2011 m. lapkričio mėnesį. Jo metu buvo apklausti 1026 mūsų šalies gyventojai nuo 15 metų.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

44 proc. Lietuvos gyventojų lankėsi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos užsakymu 2016 m. III ketv. atlikto tyrimo duomenimis, 44 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėn. lankėsi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse. skaityti »

„Gemalto“ ir „Sequans“ kartu kuria daiktų interneto technologijas

Nauja technologija padeda taupyti elektros energiją ir pratęsti į daiktų internetą sujungtų įrenginių gyvavimo ciklą. skaityti »

Lietuvos e. valdžios paslaugų rodikliai viršija ES vidurkį

Europos Komisijos atliktame 2016 m. tyrime, Lietuva priskiriama prie pirmaujančių šalių, kuriose e. valdžios paslaugos auga sparčiausiai, o e. valdžios rodikliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį. skaityti »

„Vilniaus šilumos tinklai“ atveria interneto svetainę (8)

Startuoja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainė – www.chc.lt . Sostinės gyventojai čia ras informaciją apie šilumos ūkio perėmimo iš jį nuomojančios UAB „Vilniaus energija“ procesus, kurie bus aktualūs keičiantis paslaugos teikėjui. skaityti »

Šviesolaidinis internetas Lietuvoje – jau 18 metų

Spalio mėnesį internetas mūsų šalyje švenčia net du gimtadienius: 25 metus nuo to laiko, kai Lietuvoje atsirado interneto ryšys, ir 18 metų nuo tos dienos, kai vario laidus pakeitė optiniai. skaityti »

Lietuvos interneto metraštininkas V. Palubinskas: būtų gerai išsaugoti bent esminius interneto principus

Šiemet spalio mėnesį sukako 25-eri metai nuo interneto atsiradimo Lietuvoje ir 18 metų nuo šviesolaidinio tinklo įvedimo. Ta proga kalbiname Lietuvos interneto metraštininku vadinamą Vladą Palubinską. skaityti »

„Nokia“ pasiekė naują informacijos perdavimo spartos rekordą

Neseniai susikūrusi tinklų milžinė „Nokia-Alcatel-Lucent“ sugebėjo iš 6600 km ilgio vienos gijos optinio kabelio išspausti 65 terabitų per sekundę – maždaug 8 terabaitų per sekundę – spartą. skaityti »

„Google“ algoritmų atnaujinimas: ar jūsų svetainė tam pasiruošusi?

Kompanija „Google“ išleido naujų pokyčių, kurie gali turėti įtakos jūsų svetainės reitingams „Google“ paieškos sistemoje. skaityti »

„YouTube“ turės konkurentą

Vaizdo turinio ir interneto žaidimų svetainė „Twitch“ ruošiasi rimtai konkuruoti su didžiausiu vaizdo turinio portalu „YouTube“. skaityti »

Virtualiosios realybės technologijos įsigalės el. prekyboje

„OrbisResearch“ duomenimis, nuo 2016 iki 2021 m. aktyvių virtualiosios realybės įrenginių naudotojų skaičius išaugs 147 proc. skaityti »