Naudodami mobiliuosius įrenginius prie interneto jungiasi 20,6 proc. Lietuvos gyventojų

Publikuota: 2012 m. birželio 1 d. penktadienis

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. I ketvirtį 20,6 proc. gyventojų jungėsi prie interneto naudodami mobiliuosius įrenginius: paprastus ar išmaniuosius mobiliuosius telefonus arba planšetinius kompiuterius; 15,9 proc. tai darė reguliariai (bent kartą per mėnesį ar dažniau). Tyrimo duomenys rodo, kad vyrai prisijungimui prie interneto mobiliuosius įrenginius naudoja dažniau – 25,2 proc. (palyginimui, moterys – 16,5 proc.), taip pat – kad mobiliąja interneto prieiga dažniau naudojasi jaunesnio amžiaus didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

„Visuomenės poreikis naudotis internetu bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje ir visose gyvenimo srityse – tiek laisvalaikiui, tiek tvarkant darbo reikalus, lemia spartų mobiliųjų interneto prieigos įrenginių populiarėjimą. Šiandien jau penktadalis Lietuvos gyventojų yra išbandę jungimąsi prie interneto per mobiliuosius įrenginius, suteikiančius daug daugiau lankstumo ir laisvės, ir ateityje ši gyventojų dalis tik didės“, - sako IVPK direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė.

2012 m. I ketvirtį, lyginant su 2011 m. I ketvirčio duomenimis, kompiuterius naudojančių gyventojų skaičius padidėjo 3,6 procentinio punkto, iki 69,4 proc. (2011 m. I ketvirtį 65,8 proc. gyventojų naudojo kompiuterius). Pastebima, kad daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, kurie naudojasi kompiuteriais: 53,9 proc. 50-59 metų amžiaus gyventojų (palyginimui, 2011 m. I ketvirtį – 49,5 proc.) ir  24,8 proc. 60-74 metų amžiaus gyventojų (palyginimui, 2011 m. I ketvirtį – 17,3 proc.) naudojosi kompiuteriais. Be to, išaugo ir gyventojų, naudojančių internetą, dalis: 2011 m. I ketvirčio duomenimis, 63,5 proc. gyventojų naudojosi internetu, 2012 m. I ketvirtį – 67,9 proc. Reguliariai (t. y. kartą per savaitę ir dažniau) internetu 2012 m. I ketvirtį naudojosi  62,8 proc. (prieš metus – 58,6 proc.). Ženkliai didėja vyresnio amžiaus gyventojų, kurie naudojasi ir internetu: pvz., 40-49 m. amžiaus žmonių grupėje interneto vartotojų dalis išaugo net 18 proc. punktų - nuo 56 proc. 2011 m. I ketvirtį iki 74,2 proc. 2012 m. I ketvirtį; 50-59 m. amžiaus žmonių grupėje – 6 proc. punktais, nuo 45,2 proc. iki 51,5 proc.; 60-74 m. amžiaus žmonių grupėje – 5 proc. punktais, nuo 16,8 proc. iki 22 proc.

Naršydami internete žmonės bendrauja (58,9 proc. interneto naudotojų bendrauja socialinių tinklų svetainėse, pvz., „Facebook“, „Twitter“, „One“, „Draugas.lt“, 77,9 proc. naudojasi pokalbių programomis susirašinėjimui realiuoju laiku ar vaizdo skambučiams, 86,8 proc. naudojasi elektroniniu paštu), mokosi (91,9 proc. naudojasi paieškos sistema ieškodami intelektualios informacijos (pvz., istorija, geografija), 69 proc. ieško intelektualios informacijos, gilina žinias enciklopedijose, naudojasi savarankiško mokymosi programomis), skaito naujienas (87,2 proc. skaito naujienų portalus, 69,1 proc. skaito lietuviškų laikraščių, žurnalų internetines versijas), tvarko asmeninius finansus (72,9 proc. naudojasi elektronine bankininkyste, 65,4 proc. tvarko asmeninius finansinius reikalus internete, pvz., gauna elektronines sąskaitas, papildo mobiliojo ryšio sąskaitas, deklaruoja pajamas ir pan.), perka (90,5 proc. naudodamiesi paieškos sistema ieško informacijos apie prekes ir paslaugas, 67,9 proc. ieško  informacijos prieš įsigydami prekes ar paslaugas, 59,6 proc. lankosi elektroninėse parduotuvėse, bet nieko neperka ir 40,5 proc. perka internete).

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »