Valdžios interneto svetainių kokybė gerėja

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 1 d. penktadienis

Lietuvos valdžios institucijų interneto svetainės tampa vis kokybiškesnės. Bendras jų vertinimas per metus pagerėjo maždaug 4 procentiniais punktais, rodo tyrimas. Geriausios yra ministerijų ir savivaldybių svetainės, prasčiausios – savivaldybių įstaigų.

Susisiekimo ministerijos užsakymu atliktame tyrime vertinta, ar interneto svetainėse pateikiama būtina informacija, nurodomi darbuotojai, jų kontaktai, darbo užmokestis, skelbiami teisės aktai ir kita būtina informacija.

Šiemet, kaip ir pernai, geriausiai įvertintos ministerijos ir savivaldybės, kurios atitiko atitinkamai 94,9 ir 93,5 proc. reikalavimų.

Prasčiausiai atrodo savivaldybių įstaigos – 46,8 proc. Vos 21 proc. jų skelbė vadovų darbotvarkes, 24 proc. – nuorodą į Elektroninių valdžios vartų svetainę. Iš ministerijų prasčiausio įvertinimo sulaukė Kultūros ministerijos puslapis – jis reikalavimus atitinka 90 proc.

Tarp Seimui pavaldžių institucijų prasčiausiai atrodė Nacionalinės sveikatos tarnybos puslapis, įvertintas 23,2 proc., o tarp ministerijoms pavaldžių įstaigų – 66,7 proc. pelniusi Mokestinių ginčų komisija.

Tyrimą atliko Europos tarpdisciplininių tyrimų institutas, ištyręs iš viso1230 interneto svetainių.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį viešojo sektoriaus institucijų svetainėse lankėsi 40 proc. Lietuvos gyventojų. 77 proc. gyventojų jų kokybę vertina teigiamai.

 

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Pradėjo veikti naujoji Finansų ministerijos interneto svetainė

Finansų ministerija informuoja, kad šią savaitę pradėjo veikti naujoji ministerijos interneto svetainė finmin.lrv.lt. skaityti »

Vyresnės kartos žmonės vis aktyviau perka internetu

Elektroninių parduotuvių populiarumas nuolat didėja. Sparčiausiai auganti jų klientų auditorija – tai asmenys, kurių amžius per 55 metus. skaityti »

Per penkerius metus „Wi-Fi“ rinka padvigubės

Analitinė bendrovė „MarketsandMarkets“ paskelbė prognozes apie belaidžių tinklų „Wi-Fi“ populiarėjimą. skaityti »

Lietuviškame portale – daugiau nei 200 tūkst. viso pasaulio viešbučių

Keliaujantiems savarankiškai padės lietuvių kurtas portalas „Viesbuciai.lt“, jungiantis per 200 tūkst. viešbučių visame pasaulyje. skaityti »

Naudotojai dažniau ieško informacijos internete, nei bando ją įsiminti

Šiuolaikiniai naudotojai nesivargina išmokti ar įsiminti informaciją, kurią lengvai galima rasti internete arba tarp duomenų, saugomų skaitmeniniame įrenginyje. skaityti »

Europoje auga šviežių vaisių ir daržovių pardavimas internetu

Augant elektroninei komercijai, didėja poreikis įsigyti vaisius ir daržoves internetu. Europos statistikos departamentas „Eurostat“ praneša, kad ateityje elektroninės komercijos mastai tik didės ir tai ženkliai paveiks šviežių vaisių ir daržovių rinką. skaityti »

Modernus belaidis internetas – visose viešbučio erdvėse

Prabangių viešbučių atstovai pažymi, kad sklandus interneto ryšys yra būtinas tarsi vanduo ar elektra ir jis turi būti nemokamas. Ši taisyklė galioja ne tik vestibiulyje ar kambariuose, bet ir visose kitose viešbučio erdvėse. skaityti »

Visos administracinės baudos – vienoje sistemoje

Lietuvoje pradėjo veikti nauja elektroninių paslaugų sistema, skirta administruoti asmenims paskirtas baudas. skaityti »

Lietuvos krepšinio rinktinei – palaikymo akcija internete

Artėjant Europos vyrų krepšinio čempionatui Lietuvos krepšinio federacija drauge su tarptautine telekomunikacijos kompanija „Huawei“ pradeda akciją „Mes už Lietuvą“. skaityti »

iVilnius.lt pristatė išskirtinį ir spalvingą sostinės žemėlapį

Dienos šviesą išvydo naujas ir unikalus sostinės žemėlapis. Visas žemėlapis yra pieštas ranka, kiekviena detalė smulkiai dizainerės apgalvota. skaityti »