Tarp šiuolaikinių pirkėjų įsigali nauja tendencija – prekės pirmiausia išbandomos, pasimatuojamos ar įvertinamos tradicinėje parduotuvėje, o vėliau įsigyjamos internetu.
Tarp šiuolaikinių pirkėjų įsigali nauja tendencija – prekės pirmiausia išbandomos, pasimatuojamos ar įvertinamos tradicinėje parduotuvėje, o vėliau įsigyjamos internetu. Pasaulyje tokiu apžiūrėjimo būdu (angl. showrooming) prekes įsigyja kas trečias vartotojas. Lietuvoje tarp 16–60 m. amžiaus vartotojų vadinamieji apžiūrinėtojai (angl. showroomers) sudaro 6 proc. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS atlikto mobiliųjų įrenginių vartotojų tyrimo „Mobile Life“ rezultatai.
„Apžiūrinėjimo reiškinys iš esmės keičia nusistovėjusias pirkimo taisykles ir tuo pačiu kelia naujus iššūkius tradicinių parduotuvių verslui. Prekybininkai šiuo atveju, prisitaikydami prie besikeičiančios aplinkos, turėtų nepaleisti potencialių pirkėjų iš parduotuvės tuščiomis rankomis, pavyzdžiui, pateikdami išskirtinius pasiūlymus tik tradicinėje parduotuvėje esančioms prekėms, dalinti mobiliuosius nuolaidų kuponus ar kitais būdais leisti savo pirkėjams sutaupyti. Apžiūrinėtojai taip pat linkę pasidalinti savo patirtimi ar nuomone apie paslaugų kokybę, todėl savo reputacija besirūpinantys prekybininkai, turėtų užtikrinti gerą šios pirkėjų grupės aptarnavimą netgi jeigu jie ir nieko neperka“, – teigia TNS LT projektų vadovė Inga Bitinaitė.
2013 metų pradžioje 43 pasaulio šalyse atliktas tyrimas „Mobile Life“ atskleidė, kad šiuo metu pasaulyje yra 33 proc. apžiūrinėtojų. 64 proc. apžiūrinėtojų prekių apžiūrėjimo metu savo telefonus naudoja išsamesnei informacijai apie jas gauti, pavyzdžiui, apžvalgoms peržiūrėti, kainoms palyginti, pasitarti su draugais ar šeimos nariais ir pan. Tokios pirkimo tendencijos ryškiausios išsivysčiusiose Azijos šalyse – 71 proc. – ir Šiaurės Amerikoje – 60 proc.
Tuo metu Lietuvoje toks pirkimo kelias irgi pamažu įsibėgėja. Absoliuti dauguma vadinamųjų apžiūrinėtojų mūsų šalyje yra 20–39 metų amžiaus pirkėjai.
Perkančiųjų internete skaičius Lietuvoje siekia 41 proc. šalies interneto naudotojų. Didžioji dauguma arba 79 proc. šalies interneto vartotojų bent kartą per mėnesį ieško informacijos apie prekes ir paslaugas, pasitelkę paieškos sistemą. 43 proc. naršo el. parduotuvėse, tačiau nieko neperka. Kas antras (49 proc.) Lietuvos interneto vartotojas bent kartą per mėnesį elektroninėje erdvėje ieško informacijos prieš įsigydamas prekes ar paslaugas. Daugiau nei trečdalis, t. y. 40 proc., internete lygina produktų ir paslaugų kainas.
Daugelyje rinkų mobilieji telefonai jau yra svarbus pirkimo proceso elementas. Pirkėjai kol kas daugiausiai mobiliuosius telefonus naudoja pirminiams pirkimo etapams, t. y. informacijos apie prekes ar paslaugas rinkimui tiek parduotuvėse, tiek už jų ribų, tačiau auga ir perkančiųjų mobiliaisiais telefonais skaičius.
Mobilioji komercija Lietuvoje kol kas tik pradeda savo kelią. 2013 m. žiemos periodo duomenimis, tarp 16–60 metų mobiliųjų telefonų turėtojų yra 5 proc. teigiančių, kad naudojasi el. bankininkyste ir 1 proc. – kad perka mobiliuose telefonuose. Palyginimui pasaulinis vidurkis besinaudojančių el. bankininkyste yra 22 proc. ir 15 proc. naudodami telefonus perka prekes ar paslaugas. Ateityje augant tokių pirkėjų skaičiui, vartotojai vis dažniau galės pirkti internete spontaniškai, neprisėsdami prie kompiuterių, o tradicinės parduotuvės vis dažniau atliks „apžiūrinėjimo“ funkciją.
Minėtas tyrimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio-vasario mėnesiais. Tyrime dalyvavo 1689 Lietuvos gyventojų 15–74 metų amžiaus.