Žodynais „Dict.com“ dabar galima naudotis ir portale „Lexilogos“

Publikuota: 2015 m. liepos 23 d. ketvirtadienis

Ar Jus domina didelės kalbos, ar planuojate išvykti studijuoti į Aziją, ar vasarą aplankyti mažą šalį  ir nemokate jos kalbos? Visiem atvejams galite nemokamai naudotis unikalų žodynų portalą dict.com, kuris siūlo 30 kalbų (tarp jų ir lietuvių kalbą) ir daugiau nei 900 jų kombinacijų. Kai kurios iš kombinacijų buvo neseniai įkeltos į mokymosi portalą Lexilogos, kuris yra patikimas informacijos šaltinis, ypač frankofoniškose šalyse, JAV bei Graikioje.

Dict.com yra unikalus žodynų projektas, tikriausiai tai yra vienintelis žodynas pasaulyje, kuris apima tiek daug kalbų ir jų kombinacijų. Kiekvienoje dalyje pateikiama ne tik leksika, bet ir papildoma informacija (morfologija, prielinksninės konstrukcijos, kontekstai ir t.t.). Prie pagrindinių kalbų (anglų, prancūzų, italų, vokiečių, ispanų bei portugalų)  taip pat galima rasti gramatikos apžvalgas, pokalbius, gimtakalbių tartį ir temines sritis, palengvinančias kalbos mokymąsi.

Kas labai svarbu, žodynai sudaryti ne automatinių vertimų pagrindu, bet kruopščiai parengti profesionalių kalbininkų. Jie nuolat atnaujinami ir papildomi naujomis kalbomis. Todėl lyginant su automatiniais vertėjais, vertimų kokybė yra nepalyginamai geresnė.

Daugiau informacijos apie Dict.com rasite http://dict.com/Info-lt

Žodynai prieinami internete visai nemokamai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Sukurtas lietuvių kalbos žodžių semantinio tinklo prototipas

Lietuvoje baigtas kurti pirmasis lietuvių kalbos žodžių semantinių ryšių tinklo duomenų bazės prototipas. skaityti »

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »