Žodynais „Dict.com“ dabar galima naudotis ir portale „Lexilogos“

Publikuota: 2015 m. liepos 23 d. ketvirtadienis

Ar Jus domina didelės kalbos, ar planuojate išvykti studijuoti į Aziją, ar vasarą aplankyti mažą šalį  ir nemokate jos kalbos? Visiem atvejams galite nemokamai naudotis unikalų žodynų portalą dict.com, kuris siūlo 30 kalbų (tarp jų ir lietuvių kalbą) ir daugiau nei 900 jų kombinacijų. Kai kurios iš kombinacijų buvo neseniai įkeltos į mokymosi portalą Lexilogos, kuris yra patikimas informacijos šaltinis, ypač frankofoniškose šalyse, JAV bei Graikioje.

Dict.com yra unikalus žodynų projektas, tikriausiai tai yra vienintelis žodynas pasaulyje, kuris apima tiek daug kalbų ir jų kombinacijų. Kiekvienoje dalyje pateikiama ne tik leksika, bet ir papildoma informacija (morfologija, prielinksninės konstrukcijos, kontekstai ir t.t.). Prie pagrindinių kalbų (anglų, prancūzų, italų, vokiečių, ispanų bei portugalų)  taip pat galima rasti gramatikos apžvalgas, pokalbius, gimtakalbių tartį ir temines sritis, palengvinančias kalbos mokymąsi.

Kas labai svarbu, žodynai sudaryti ne automatinių vertimų pagrindu, bet kruopščiai parengti profesionalių kalbininkų. Jie nuolat atnaujinami ir papildomi naujomis kalbomis. Todėl lyginant su automatiniais vertėjais, vertimų kokybė yra nepalyginamai geresnė.

Daugiau informacijos apie Dict.com rasite http://dict.com/Info-lt

Žodynai prieinami internete visai nemokamai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Sukurtas lietuvių kalbos žodžių semantinio tinklo prototipas

Lietuvoje baigtas kurti pirmasis lietuvių kalbos žodžių semantinių ryšių tinklo duomenų bazės prototipas. skaityti »

Kinijoje kuriamas 5G tinklas

Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija ėmėsi projekto, kurio tikslas – penktos kartos (5G) mobiliojo tinklo kūrimas. skaityti »

„Google“ paieška 2015: kas rūpėjo lietuviams

Kompanija „Google“ paskelbė kasmetinius 15-uosius metinius paieškų ir vaizdo klipų peržiūrų svetainėje „Youtube“ rezultatus – žvilgsnį į 2015-uosius viso pasaulio internautų akimis. Tai unikali pagrindinių metų įvykių ir karščiausių tendencijų perspektyva, į kurią įtrauktos ir Lietuvoje atliktos paieškos. skaityti »

Kviečiame naudotis lietuviška teisine duomenų baze „Infolex“

Informuojame, kad 2016 m. Nacionalinė biblioteka prenumeruoja lietuvišką teisinės informacijos duomenų bazę Infolex. skaityti »

Kokie interneto ir mobiliojo ryšio pokyčiai laukia 2016-aisiais?

Europos Komisijos sprendimu 2016 m. atpigs tarptinklinio ryšio tarifai. skaityti »

Internetinė televizija dažniausiai žiūrima per mobiliuosius įrenginius

Mokamas interneto televizijos turinys labiausiai žiūrimas per mobiliuosius įrenginius. Tokia išvada buvo pristatyta Las Vegase vykusioje parodoje CES. skaityti »

Baltarusija plėtos šalies turizmą per internetą

Baltarusijos nacionalinė turizmo agentūra 2016 m. kovo mėnesį planuoja atidaryti interneto svetainę, kurioje būtų galima užsisakyti turizmo paslaugų. skaityti »

Baltarusiai galės stebėti savo kreditų istoriją per internetą

Baltarusijos banko „Belgazprombank“ klientai pirmieji išbandys galimybę per internetą analizuoti savo kreditų istoriją. skaityti »

Gyventojai internetu galės sužinoti, koks teisėjas nagrinėja jų bylą

Interneto svetainėje www.teismai.lt pradeda veikti bylų skirstymo protokolų paieškos sistema, kurioje visuomenė nuo šiol galės sužinoti, kokiam teisėjui yra paskirta nagrinėti jų byla, susipažinti su bylų skyrimo tvarka. skaityti »

VDU Kompiuterinės lingvistikos centras visuomenei atvėrė CLARIN-LT svetainę

Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras akademinei bendruomenei ir Lietuvos visuomenei atvėrė trijų universitetų nacionalinio kalbos technologijų konsorciumo CLARIN-LT svetainę (www.clarin-lt.lt). skaityti »

Sėkmingiausiai dirbęs 2015 metų milijardierius – „Amazon.com“ įkūrėjas

2015 m. geriausiai didinti savo turtą sekėsi elektroninės komercijos srities atstovams. skaityti »