Žodynais „Dict.com“ dabar galima naudotis ir portale „Lexilogos“

Publikuota: 2015 m. liepos 23 d. ketvirtadienis

Ar Jus domina didelės kalbos, ar planuojate išvykti studijuoti į Aziją, ar vasarą aplankyti mažą šalį  ir nemokate jos kalbos? Visiem atvejams galite nemokamai naudotis unikalų žodynų portalą dict.com, kuris siūlo 30 kalbų (tarp jų ir lietuvių kalbą) ir daugiau nei 900 jų kombinacijų. Kai kurios iš kombinacijų buvo neseniai įkeltos į mokymosi portalą Lexilogos, kuris yra patikimas informacijos šaltinis, ypač frankofoniškose šalyse, JAV bei Graikioje.

Dict.com yra unikalus žodynų projektas, tikriausiai tai yra vienintelis žodynas pasaulyje, kuris apima tiek daug kalbų ir jų kombinacijų. Kiekvienoje dalyje pateikiama ne tik leksika, bet ir papildoma informacija (morfologija, prielinksninės konstrukcijos, kontekstai ir t.t.). Prie pagrindinių kalbų (anglų, prancūzų, italų, vokiečių, ispanų bei portugalų)  taip pat galima rasti gramatikos apžvalgas, pokalbius, gimtakalbių tartį ir temines sritis, palengvinančias kalbos mokymąsi.

Kas labai svarbu, žodynai sudaryti ne automatinių vertimų pagrindu, bet kruopščiai parengti profesionalių kalbininkų. Jie nuolat atnaujinami ir papildomi naujomis kalbomis. Todėl lyginant su automatiniais vertėjais, vertimų kokybė yra nepalyginamai geresnė.

Daugiau informacijos apie Dict.com rasite http://dict.com/Info-lt

Žodynai prieinami internete visai nemokamai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Sukurtas lietuvių kalbos žodžių semantinio tinklo prototipas

Lietuvoje baigtas kurti pirmasis lietuvių kalbos žodžių semantinių ryšių tinklo duomenų bazės prototipas. skaityti »

Saugesnio interneto diena: patarimai naudotojams

2017 m. vasario 7 d. Europoje minima Saugesnio interneto diena, kurios tikslas – paskatinti jaunus žmones saugiau ir atsakingiau naudotis internetu bendraujant, apsiperkant, siunčiantis filmus bei muziką. skaityti »

„Google Maps“ atvėrė Vilniaus oro uosto vidų

Apie Vilniaus oro uostą galima sužinoti dar daugiau – nuo šiol jo vidaus žemėlapį galima pamatyti per „Google“ siūlomą internetinių žemėlapių paslaugą. skaityti »

46 proc. Lietuvos gyventojų lankėsi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos užsakymu 2016 m. IV ketv. atlikto tyrimo duomenimis, 46 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėn. lankėsi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse. skaityti »

Kovai su patyčiomis – seminarai internetu

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“ kartu su partneriais - elektroniniu dienynu TAMO, toliau tęsia veiklas kovoje su patyčiomis ir emociniu smurtu. skaityti »

Vaikai nesuvokia, kokios grėsmės jų tyko internete

Trečdalis penkiolikmečių yra dalinęsi internete savo nuotraukomis, kuriose jie buvo apsinuoginę. Tai – tik vienas iš šokiruojančių faktų, kuriuos atskleidė daugiau nei metus trukęs Anglijos vaikų reikalų komisaro tyrimas. skaityti »

Pavydas interneto draugams kelia neigiamas emocijas

Socialinė žiniasklaida prasidėjo kaip priemonė palaikyti ryšį su draugais ir dalytis laimingais prisiminimais. skaityti »

Kuo „Facebook“ nustebins 2017-aisiais?

Populiariausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ 2016-aisiais savo vartotojus džiugino naujų funkcijų ir patobulinimų gausa. skaityti »

Suomiai labiausiai priklausomi nuo interneto

Švedų mobiliojo ryšio operatorius „Tefficient“ atliko tyrimą 32-ose pasaulio šalyse, siekdamas išsiaiškinti, kuri šalis yra labiausiai priklausoma nuo išmaniųjų elektroninių prietaisų. skaityti »

Prie interneto lietuviai dažniausiai jungiasi išmaniaisiais telefonais

Išmanusis telefonas tampa pagrindine Lietuvos gyventojų priemone naudotis internetu. skaityti »

Per internetą daugiausia apsiperka Izraelio gyventojai

2016 metais į Izraelį atėjo 8,1 tonos prekių, užsakytų užsienio el. parduotuvėse. skaityti »