1893 m. vasario 23 d. Rudolfas Dyzelis užpatentavo dyzelinį variklį.

Dyzelis nemėgo Benz variklio, todėl sukūrė savo variklius. Jis pabandė suprojektuoti variklį, pagrįstą Carnot ciklu, tačiau, ištikus nesėkmei pabandė išvystyti savo atskirą metodą. Galų gale jis suprojektavo savo sugalvotą variklį ir gavo patentą jo projektui.

Dyzelio variklyje kuras buvo įšvirkščiamas suspaudimo pabaigoje ir uždegamas aukštos temperatūros, kylančios iš suspaudimo. 1893 m. Berlyne, su Springer Verlag pagalba jis išleido knygą vokiečių kalba, pavadinimu „Teorija ir racionalaus šiluminio variklio projektas, norint pakeisti garų variklį ir vidaus degimo variklius, žinomus šiandien“. Dyzelio sugebėjo sukonstruoti veikiantį variklį pagal savo teoriją ir projektą. Jo variklis dabar žinomas kaip „dyzelinis variklis“, tuo metu buvo varomas riešutų aliejumi, tai buvo pirminis variklio kuras.

Po Dyzelio mirties dyzelinis variklis labai pasikeitė ir tapo labai svarbia alternatyva garo varikliui daugelyje sričių. Kadangi dyzelinis variklis buvo sunkesnės, tvirtesnės konstrukcijos negu benzininis, jis nebuvo plačiai panaudotas aviacijoje. Tačiau dyzelinis variklis plačiai paplito daugelyje kitų sričių, tokių kaip stacionarūs varikliai, povandeniniai laivai, garlaiviai, ir daug vėliau, dyzeliniuose garvežiuose ir šiuolaikiniuose automobiliuose.