2015 metai pailgės sekunde dėl atominio ir pasaulinio laikų derinimo

Publikuota: 2015 m. sausio 12 d. pirmadienis

Šių metų birželio 30 d. 11 val. 59 min. 60 sek. pasauliniu laiku sekundei laikrodžiai sustos ir para bei metai sekunde pailgės. Kodėl 2015 metai bus sekunde ilgesni, klausiame Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomės, Planetariumo direktorės Danutės Sperauskienės.

Nors nėra lengva apibūdinti, kas yra laikas, bet jo skaičiavimui nuo seno buvo ieškoma kuo tikslesnių būdų ir naudojamos įvairios laiko skaičiavimo sistemos, o laiko etalonu laikoma sekundė – 1/86 400 saulinės paros dalis, t. y. Žemės apsisukimo apie ašį laiko dalis. Tuo pagrindu 1884 m. buvo įvestas pasaulinis laikas – nulinio Grinvičo dienovidinio vietinis vidutinis saulinis laikas, nustatomas ir tikrinamas pagal Žemės sukimąsi apie ašį. Problema iškilo apie 1937 m., kai buvo aptikti Žemės sukimosi greičio svyravimai ir nustatyta, kad Žemės sukimąsi stabdo Mėnulio ir Saulės sukeliama potvyninė trintis. Todėl para per 100 000 metų pailgėja maždaug 1,5 sek. Be to, buvo užfiksuoti ir dėl kitų priežasčių atsirandantys Žemės sukimosi netolygumai. Teko ieškoti kito pagrindo laiko etalonui. 1964 m. Tarptautinis matų ir masių komitetas laiko etalonu – sekunde patvirtino atominę sekundę – laiką, per kurį atominio laikrodžio cezio izotopo 133 Cs atomai išspinduliuoja 9 192 631 770 virpesių 3,26 cm ilgio banga. Šios sekundės pagrindu 1972 m. buvo įvestas tarptautinis atominis laikas. Jis eina pastoviu greičiu ir nepriklauso nuo Žemės sukimosi greičio nevienodumų. Atominį laiką rodo ir mūsų laikrodžiai, jį kontroliuoja Tarptautinis laiko biuras Paryžiuje. Nustatyta, kad atominis laikas bemaž sekunde per metus atsilieka nuo pasaulinio laiko. Dėl to maždaug kas metai prie mūsų laikrodžių, einančių pagal atominį laiką, parodymų pridedama keliamoji sekundė, siekiant atominį laiką priartinti prie pasaulinio laiko. Tai atliekama gruodžio 31 d. arba birželio 30 d. Tokia laiko skaičiavimo sistema, kuria atominis laikas suderinamas su pasauliniu laiku, vadinama pasauliniu koordinuotu laiku. Juo mes ir gyvename.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »