Adomo prakeikimas: vyrai – evoliucijos akligatvyje

Publikuota: 2009 m. gegužės 24 d. sekmadienis

Aukštaūgis ir žemaūgis
Dėl Y chromosomoje nuolat mažėjančių genų vyrai pateko į evoliucijos akligatvį ir po 5 mln. metų gali visiškai išnykti, tvirtina genetikos ekspertė. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad tokia prognozė pernelyg optimistinė.

Šiuolaikinių vyrų genetiniame kode esanti Y chromosoma sparčiai nyksta, nes, skirtingai nei kitos, nesugeba atsistatyti. Pasak genetikų, Y chromosoma, kurios nėra moterų organizme, yra archainė struktūra, nesugebanti kompensuoti žalos, kuri jai padaroma dėl aplinkos poveikio. Todėl anksčiau ar vėliau genus prarandanti Y chromosoma nebesugebės atlikti savo paskirties – nulemti vyrišką būsimo embriono lytį.

Tačiau tai nereiškia, kad neišvengiamai artėja moterų pasaulis: pasak genetikės, Australijos Nacionalinio universiteto Kanberoje profesorės Jennifer Graves, vyrai evoliucijos kelyje gali „išsigelbėti“ pasekę kai kurių graužikų rūšių pavyzdžiu. Tokie gyvūnai sugeba daugintis, nors ir neturi svarbiausių Y chromosomą sudarančių genų, rašo britų dienraštis „Daily Telegraph“.

Skaitydama paskaitą Karališkajame Chirurgų koledže Dubline (Airija), mokslininkė pareiškė mananti, kad ateityje net gali atsirasti naujos žmonių rūšys.

„Kad būtum vyras, reikia Y chromosomos. Prieš 300 milijonų metų Y chromosoma turėjo apie 1400 genų, dabar joje liko tik 45, tad jeigu jų skaičius ir toliau mažės tokiais tempais, Y chromosomoje genų neliks maždaug po 5 mln. metų. Y chromosoma miršta, ir pats didžiausias klausimas, kas bus po to“, - sakė profesorė J. Graves.

Paskaitoje, pavadintoje „Y chromosomos nykimas ir vyrų ateitis“, genetikė nagrinėjo šios chromosomos išnykimo pavojų ir galimas tokio reiškinio pasekmes žmonijai.

Y chromosomoje yra tam tikras genas (SRY), atsakingas už vyrų lytinius požymius ir vyriškų hormonų gamybą. Pasak mokslininkės, kas bus, jei žmonija neteks Y chromosomos, kol kas visiškai neaišku. Pasak jos, žmonės negali daugintis partenogenezės būdu, tai yra, be apvaisinimo, kaip kai kurios driežų rūšys, nes visą eilę būtinų genų turi perduoti vyrai. Tačiau gera naujiena yra ta, kad kai kurie graužikai apskritai neturi Y chromosomos ir SRY geno, tačiau šių rūšių patinėliai yra visiškai sveiki. „Šią funkciją yra perėmęs kitas genas, ir mes norėtume išsiaiškinti, koks būtent“, - sakė ji.

Pasak profesorės, gali būti ir taip, kad evoliucijos eigoje tam tikrose žmonių populiacijose gali susiformuoti skirtingais genais paremtos dvi (ar daugiau) lyties nulėmimo sistemos. „Jei taip atsitiktų, jos nebegalėtų daugintis tarpusavyje, o tai reiškia, kad atsirastų naujos žmonių rūšys“, - pareiškė J. Graves.

Y chromosomos nykimo ir galimo vyrų evoliucijos akligatvio problema genetikams rūpi jau seniai. Kai kurie specialistai net mano, kad vyrai dėl šios priežasties gali išnykti kur kas greičiau – jau po 125 tūkstančių metų. Pavyzdžiui, tuo įsitikinęs žmogaus genetikos specialistas, Oksfordo universiteto (D. Britanija) profesorius Bryanas Sykes‘as, knygos „Adomo prakeisksmas: Ateitis be vyrų“ autorius.

Tačiau ne visi mokslininkai nusiteikę taip pesimistiškai: kai kurie jų mano, kad Y chromosomos nykimas turėtų sustoti. Naujausieji tyrimai esą suteikia vilties manyti, kad vyriškoji chromosoma „mokosi“ labai efektyviai saugoti savo svarbiausius genus. Kai ten bebūtų, neverta abejoti, kad genetinės inžinerijos pasiekimai suteiks galimybę žmonėms daugintis net pasaulyje be vyrų, nors tai ir primena fantastinį filmą. Praėjusių metų vasarį Niukastlio universiteto (D. Britanija) genetikai sugebėjo išauginti spermatozoidų iš moterų kaulų čiulpų kamieninių ląstelių. Jei eksperimentai šioje srityje bus sėkmingi, ateityje moterų poros galės susilaukti kūdikių be vyrų, teigia  dienraštis.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »