Apelsino žievelės gali išvalyti kanalizacijos vandenis

Publikuota: 2008 m. lapkričio 6 d. ketvirtadienis

Apelsinai
Nerimstant užterštumo temai ir ieškant vis naujų cheminių ir technologinių priemonių pilkųjų vandenų (tai kanalizacijos vandenys, išskyrus tualetų nuotekas) valymui, pasirodo, jog nereikia mąstyti labai sudėtingai – pati gamta siūlo savo pagalbą.

Viena iš kanalizacinių vandenų užterštumo problemų – dideli kiekiai cheminių dažų, paplitusių įvairioje buitinėje chemijoje su kuria ir patenka į kanalizaciją. Jie ne tik užteršia nuotekas, tačiau ir blokuoja saulės šviesą, taip slopindami vandens augalų fotosintezę – tokiu būdu lėtinamas natūralus vandens valymo procesas.

Dabartinė chemijos pramonė siūlo įvairius pakankamai brangius sprendimus, galinčius surinkti ir pašalinti dažų pėdsakus iš vandens. Tačiau vieno iš Alžyro universitetų (Université Abou Bekr Belkaid Tlemcen) mokslininkai įrodė, jog su šia užduotimi ne ką prasčiau gali susitvarkyti pati paprasčiausia apelsino žievelė.

Tyrinėtojai atliko seriją eksperimentų stebėdami kaip apelsino žievelė iš vandens šalina cheminių dažų pėdsakus. Galutiniai rezultatai priklausė tiek nuo medžiagų sudėties, tiek ir nuo kitų faktorių, iš kurių vienas svarbiausių buvo pradinė medžiagos koncentracija.

Nežiūrint to, apelsino žievelė įveikė tokius stiprius cheminius dažus kaip Nylosane Blue, Erionyl Yellow, Nylomine Red ir Erionyl Red. Statistiškai 1 gramas apelsino žievelės pajėgdavo sugerti nuo 40 iki 70 mg cheminių dažų.

Visa tai vyksta prie normalių aplinkos sąlygų (aplinkos temperatūra bandymų metu siekė 25 laipsnius Celsijaus). Tuo tarpu kai kurios pramoninės sistemos reikalauja žymiai aukštesnių temperatūrų.

Darbo autoriai teigia, jog dažai vandenyje pastebimi plika akimi jau tuomet, kai jų koncentracijos santykis siekia 1 dalį prie milijono, tačiau šią problemą labai efektyviai išsprendžia apelsinų žievelės, kurių didžiuliai kiekiai gaunami vien jau apelsinų sulčių gavybos metu. Tad dėl metodo pigumo diskusijų kilti neturėtų.

Be to, mokslininkai įsitikinę, jog apelsino žievelė pajėgi iš pilkųjų vandenų pašalinti ir kitas nuodingas medžiagas, tačiau tam įrodyti reikalingi tolimesni tyrimai. Be to, mokslininkai planuoja atlikti biocheminę apelsino žievelės analizę ir nustatyti, medžiagas, reaguojančias su cheminiais dažais.

Toks ekologiškas tyrimas galėtų paskatinti ir kitų valstybių mokslininkus tyrinėti jų regionuose augančių augalų pritaikymą valymo procesuose. Pavyzdžiui Lietuvoje įvairūs gamtos mylėtojai įsitikinę, jog pilkuosius vandenius puikiai išvalo aplink tvenkinius pasodintos nendrės bei kai kurie žilvičiai. Tai įrodžius moksliškai būtų galima keisti įstatymus, reikalaujančius brangių ir sudėtingų valymo įrenginių diegimo.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Mokslininkai sukūrė smegenų veiklą mėgdžiojančius informacijos saugojimo įrenginius

RMIT (Royal Melbourne Institute of Technology) mokslininkai sukūrė naują nanoįrenginį, būsiantį itin stabilių ir patikimų naujos kartos atminties įrenginių pagrindu. skaityti »

Mokslininkai sukūrė nematomumo prietaisą

Įkvėpti Hario Poterio nematomo apsiausto, mokslininkai neseniai sukūrė keletą itin paprastų, tačiau naujų būdų paversti objektus nematomais. skaityti »

KTU keliasi į virtualią realybę

Pasivaikščioti dramblių kaimenėje Afrikoje, pasigrožėti Britų muziejaus eksponatais Londone ar tiesiog žengti į atvirą kosmosą neišeinant iš savo kambario – šias naujas patirtis žmonijai atveria žaibiškai populiarėjanti virtualios realybės technologija. skaityti »

Paslaptingo padaro fosilijos – senesnės ir už dinozaurus

Iš pirmo žvilgsnio šios fosilijos atrodo lyg perpus perpjautas granato vaisius, tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad tai 600 milijonų metų senumo nežinomų gyvūnų liekanos. skaityti »

Japonijoje vykstančioje turizmo parodoje lankytojus vilioja lietuviškas gintaras ir baletas

Šį savaitgalį, rugsėjo 25-28 d., Tokijuje vyksta pasaulyje viena didžiausių turizmo parodų „JATA Tourism EXPO Japan“. skaityti »

Buitiniai robotai užkariauja namus

Šiuolaikiniame pasaulyje tapo įprasta, kad vis daugiau darbų už mus padaro robotai. skaityti »

„nVidia“ paneigė sąmokslo teoriją: žmogus Mėnulyje vis tik buvo

Kompanijos „NVidia“ marketingo padalinys dirba iš tiesų ne veltui, ir tą demonstruoja naujausias vaizdo plokščių gamintojos atstovų pareiškimas. skaityti »

Elektroninis gepardas jau už laboratorijos ribų

Masačusetso technologijų instituto (MIT) inžinieriai ištobulino robotą-gepardą („Cheetah“), kuris puikiai atkartoja realaus gyvūno judesius ir tai daro visiškai savarankiškai. skaityti »

VGTU mokslininkas kolekcionuoja įdomiausius pasaulio pieštukus

Japoniškas – su deimantu, karališkasis – su tikra karūna, didžiųjų kūrėjų-menininkų vardais papuošti ar išleisti olimpinių žaidynių metu – tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros doc. dr. Kęstučio Skerio pieštukai, kolekcionuoti apie 50 metų. skaityti »

„YuMi“ – robotas, pradėsiantis naują automatizavimo erą

„YuMi“ yra dvirankis robotas, galintis dirbti kartu su žmogumi. skaityti »