Apkalbos gali būti sveika

Publikuota: 2009 m. vasario 11 d. trečiadienis

Flirtas
Net geriausios širdies žmogeliai kartais pasiduoda pagundai panarstyti artimo kaulelius. Technologijoms tobulėjant, bendravimo tinklai, įžymybių blogai ir kitos priemonės padeda dar greičiau paskleisti gandus bei juos sužinoti. Nors atrodo, kad apkalbos negali padaryti nieko daugiau, tik sugadinti kieno nors reputaciją ir pakenkti savivartei, kai kurie ekspertai teigia, kad apkalbinėti gali būti sveika.

Mėgavimasis svetimomis istorijomis gali būti jaudinantis, bet po to galite pasijusti kalti. Tačiau sąžinės graužatį galima palengvinti. Nauji tyrimai parodė, kad esant tam tikroms sąlygoms apkalbos gali būti naudingos – ir net sveikos.

Ir nors šis tyrimas neatleidžia nuo atsakomybės skleidžiant gandus apie draugų meilės gyvenimą, jis bent jau palengvina gėdą, patiriamą dėl priklausomybės nuo Perez Hilton.

Apkalbas apibrėžti gali būti gan sudėtinga. Kaip klastingas komentaras apie kolegą panašus į domėjimąsi žvaigždžių gyvenimu? „Scientific American Mind“ straipsnyje prof. Frankas T.McAndrew pasiūlė plačiai priimtą apibrėžimą: „apkalbos – tai kalbėjimas apie žmones, kurie nedalyvauja pokalbyje; šis pokalbis neformalus, nerūpestingas ir linksmas. Paprastai pokalbio tema taip pat susijusi su informacija, dėl kurios mes galime daryti moralinius vertinimus.“

Kodėl gi visi žmonės, regis, turi tokį potraukį apkalbinėti? Kaltinkite mūsų protėvius. Pasak McAndrew, mūsų senoliai gyveno nedidelėse grupėse, kurių nariai turėjo vienas kitu pasikliauti, bet taip pat ir varžėsi dėl ribotų išteklių.

Tie, kurie sugebėdavo surinkti informacijos apie savo grupės narius, pasiekdavo didesnę sėkmę ir perduodavo savo žinių troškimo genus kitoms kartoms. Štai iš čia mūsų aistra narstyti draugų, kolegų ir priešų kaulelius.

McAndrew kartu su kitais tyrinėtojais mano, kad kontroliuojamos apkalbos žmonėms gali būti vertingas dalykas. Dalindamiesi informacija, individai ne tik stiprina ryšius, bet ir efektyviai išlaiko savo grupės kultūros normas ir principus. Kai apkalbų taikinys yra vienas žmogus, grupė greitai identifikuoja jį kaip standartų pažeidėją.

Galiausiai juk, pagal McAndrew apibrėžimą, apkalbos paprastai apibūdinamos kaip informacija, kurią galime vertinti moraliniu lygmeniu. Taigi išstumdamos tuos, kurie pažeidžia socialinę etiką, grupės kaip visuma gali klestėti ir vystytis.

Bet ar tai reiškia, kad konkurento dienoraščio kopijavimas ir dalinimas visiems yra protingas būdas užkopti socialiniais laipteliais? Ne visai.

Kadangi mūsų modernioje visuomenėje daugiau nebėra priešistorinės civilizacijos pavojų, šiuolaikinis informacijos rinkimas gali būti žalingas. Nors mes daugiau nebeturime pasikliauti primityviomis apkalbų funkcijomis informuoti ir apsaugoti savo socialines grupes, mes ir toliau tai darome.

Savo straipsnyje McAndrews tikina, kad „apkalbos savo nepagražintąja forma – tai strategija, kurią naudoja individai, kad įtvirtintų savo pačių reputaciją ir savanaudiškus interesus kitų sąskaita.“

O ką galima pasakyti apie visus tuos žurnalus, rašančius apie žvaigždes, apie pramogų šou, blogus ir biografines knygas? Jei žmonės išmoko apkalbų kaip metodo apsaugoti socialinį statusą bei pašalinti grėsmingus prašalaičius, kodėl mėgaujamės paskutiniais įžymybių skandalais?

Pasak McAndrew ir kitų tyrinėtojų, mūsų smegenys paprasčiausiai neišsiugdė skirti kaimynės ir Angelinos Jolie. Abu veidai pažįstami, ir mes vienodai galime būti informuoti apie abiejų asmeninio gyvenimo detales. Be to, kad jie atpažįstami, žymūs veidai dažnai gali padėti pradėti pokalbį arba suartinti žmones, kuriuos šiaip sieja mažai kas bendro.

Tačiau kaip ir bet kokia kita apkalbų rūšis, gandai apie įžymybes ir skandalai taip pat gali būti žalingi.

„Nustojau skaityti Perez Hilton internetinį dienoraštį prieš penkis mėnesius, ir galiu pasakyti, kad nė negalėčiau jaustis geriau, - sako San Francisko gyventoja Erin Shea. -Supratau, jog jo rašymo būdas toks negatyvus ir kritiškas, kad jausdavausi blogas žmogus perskaičiusi“.

Regis, svarbiausia – suprasti, kad apkalbos yra esminis prisitaikymo įgūdis, kurio nereikėtų slopinti, bet kurį naudoti reiktų atsargiai. McAndrew savo straipsnį užbaigia patikinimu, kad „sėkmingos apkalbos parodo gerą komandos žaidėją; dalinimasis informacija su kitais ne siekiant savanaudiškų tikslų, supratimas, kada prikąsti liežuvį“.

Ir galbūt tokiems kaip Shea, kurie negali gyventi be naujausių paskalų, geriausia - priekabiai rinktis apkalbų šaltinį. Ji teigia: „Noriu apkalbų, kurios man pateiktų nuotraukas ir istoriją, pateiktų tai linksmai ir nebandytų įteigti moralės“. Kaip ir kalbant apie bet ką kita gyvenime, apkalbinėti reikia su saiku. Šnibždėkite protingai.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Be vairo ir pedalų: pirmasis naujojo „Google“ autonomobilio bandomasis važiavimas

Jau kitais metais į JAV kelius ir gatves išriedės pirmasis dviviečių „Google“ autonomobilių (autonominių automobilių) šimtukas. skaityti »

Ateities baldai – judantys ir formą keičiantys robotai

Šveicarijos mokslininkai užsibrėžė sau tikslą sukurti išmaniuosius baldus, kurie galėtų judėti po visus namus ir prireikus keisti savo formą. skaityti »

„LitSat-1“ misijos pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva myli laisvę“. skaityti »

Vilniaus universitete bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso

Gegužės 21-ąją, 15 val. iš Vilniaus universiteto bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. skaityti »

Lietuvių mokslininkai sukūrė treniruoklį žmonėms, patyrusiems insultą

Lietuvių sukurtas reabilitacijai po insulto ir nugaros smegenų pažeidimų skirtas eisenos treniruoklis pavadinimu „Eik“, pacientams padės greičiau grįžti į visavertį gyvenimą. skaityti »

Italų dizainerį sužavėjo KTU studento sukurtas išmanusis žiedas

Kūrybinėse dizaino dirbtuvėse studentai ir specialistai sukūrė ant piršto maunamą žiedą, kuriuo bus valdomi aplink mus esantys išmanieji įrenginiai – mobilusis telefonas, televizorius, kompiuteris, „protingas“ namas. skaityti »

KTU mokslininkai dalyvauja unikalaus meninio atrakciono kūrime

Jei manote, kad norėdami sužinoti naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, privalote prenumeruoti mokslinius leidinius ir dalyvauti mokslinėse konferencijose – klystate. skaityti »

Mados ir elektronikos rinkų konvergencija?

Aštuntame dešimtmetyje, pradėdamas kompiuterių revoliuciją, Bilas Geitsas siekė, jog kompiuteris būtų kiekvienuose namuose, ant kiekvieno darbo stalo... Įdomu, ar jis numanė, jog jau už keturių dešimtmečių daugelis ne tik turės po kelis, įvairių dydžių kompiuterius, bet ir sunkiai įsivaizduos savo kasdienybę be jų? skaityti »

Kviečiama išbandyti jėgas programinio kodo poezijos konkurse

Gegužės mėnesį prasideda programinio kodo poezijos konkursas, kurio metu programišiai kviečiami kurti eiles „Java“, „C++“ arba „C#“ kalbomis. skaityti »

IBM ir „National Geographic Kids“ pasiekė Guinnesso rekordą, 3D printeriu atspausdinę mažiausią pasaulyje žurnalo viršelį

„National Geographic Kids“ pranešė apie devintąjį pasiektą Guinness rekordą – šįkart už mažiausią žurnalo viršelį, sukurtą naudojant IBM patentuotą būdą. skaityti »